Kiek pinigų migrantai siunčia atgal į kilmės šalis — ir kodėl tai svarbu Europai

Pasaulio banko ataskaitos duomenimis, migrantų pinigų perlaidos į žemo ir vidutinio pajamų lygio šalis 2025 metais ir toliau augo, nepaisant pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo. Ekonomistai pažymi, kad perlaidos šiandien yra didesnis kapitalo srautas į besivystančias šalis nei tiesioginės užsienio investicijos ar oficiali paramos vystymuisi suma kartu sudėjus.

Kodėl perlaidos tokios stabilios

Skirtingai nuo investicijų ar prekybos srautų, kurie reaguoja į rinkos svyravimus, pinigų perlaidos paprastai didėja būtent krizių metu — diasporos nariai siunčia daugiau pinigų šeimoms, kai kilmės šalyje pablogėja ekonominė ar humanitarinė padėtis. Šis priešciklinis pobūdis daro perlaidas vienu patikimiausių pajamų šaltinių besivystančioms ekonomikoms.

Europos vaidmuo

Europos Sąjungos šalys, ypač Vokietija, Prancūzija ir Italija, yra tarp didžiausių perlaidų siuntėjų pasaulyje dėl didelės darbo migrantų bendruomenės. Tuo pačiu metu perlaidų siuntimo kaštai — banko ir tarpininkavimo mokesčiai — Europoje ir pasaulyje vidutiniškai viršija Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo numatytą 3 proc. ribą, dažnai siekdami 5–6 proc. siunčiamos sumos.

Europos Komisija ir tarptautinės finansų institucijos jau kelerius metus skatina skaitmeninių mokėjimo platformų plėtrą kaip būdą sumažinti šiuos kaštus, tačiau pažanga regionais labai skiriasi.

Baltijos kontekstas

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių pinigų perlaidos kol kas sudaro nedidelę bendro regiono perlaidų srauto dalį, palyginti su Vakarų Europa, tačiau auganti darbo migrantų bendruomenė — visų pirma iš Ukrainos, taip pat iš Azijos šalių — šią dalį palaipsniui didina, rodo nacionalinių centrinių bankų mokėjimų balanso statistika.