JK duomenys: apie 4 300 deportuotų migrantų grįžo atgal, tarp jų 233 lietuviai
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kuriuos paskelbė „The Sun“, 2021–2025 metais Jungtinėje Karalystėje užfiksuota 4 614 pakartotinio atvykimo po deportacijos atvejų; lietuviai – ketvirta pagal dydį grupė.
Didžiosios Britanijos Vidaus reikalų ministerijos (Home Office) duomenimis, kuriuos birželio 29 d. paskelbė dienraštis „The Sun“, 2021–2025 metais šalyje užfiksuota 4 614 atvejų, kai anksčiau deportuoti žmonės vėl atsidūrė Jungtinėje Karalystėje. Iš viso taip grįžo apie 4 300 asmenų, o ketvirta pagal dydį grupė šiuose duomenyse – lietuviai, kurių priskaičiuota 233.
Ką rodo paskelbti skaičiai
Pagal duomenis, 723 žmonės buvo išsiųsti iš šalies du ar daugiau kartų, tačiau vėliau vėl rasti Jungtinėje Karalystėje. Kiek iš grįžusiųjų šalyje pasiliko, iš skaičių nematyti.
Daugiausia pakartotinio atvykimo atvejų tenka Albanijos piliečiams (1 525), po jų rikiuojasi Rumunijos (767), Afganistano (281), Lietuvos (233) ir Irako (150) piliečiai. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad tikrieji skaičiai gali būti didesni, nes ne kiekvieno žmogaus įmanoma susieti su ankstesniais tapatybės patikrinimo įrašais.
Kartu paskelbta ir išsiuntimo kaina: vienas priverstinio grąžinimo skrydis 2024–2025 finansiniais metais vidutiniškai kainavo 48 800 svarų sterlingų, o savanoriškas grįžimas – apie 4 300 svarų. Šiuos duomenis, gautus iš ministerijos, perpasakojo „Daily Express“ ir „IBTimes UK“; skaičiai abiejuose leidiniuose sutampa.
Oficiali statistika ir ministerijos atsakas
Reguliariai skelbiamoje Jungtinės Karalystės grąžinimų statistikoje atskiros pakartotinio atvykimo lentelės nėra. Naujausiais oficialiais gov.uk duomenimis, per metus iki 2025 m. rugsėjo iš šalies savo noru išvyko 27 075 žmonės (7 % daugiau nei ankstesniais metais), o priverstinai grąžinta 9 382 (22 % daugiau). Tarp priverstinai grąžintų didžiausią dalį – 26 %, arba 2 481 asmenį – sudarė Albanijos piliečiai, antroje vietoje atsidūrė Rumunijos piliečiai (1 734).
Vidaus reikalų ministerijos atstovas nurodė, kad nuo 2024 m. liepos rinkimų iki 2026 m. kovo pabaigos iš šalies grąžinta arba išsiųsta beveik 70 000 žmonių – 41 % daugiau nei per ankstesnį 21 mėnesį. „Netoleruosime jokio piktnaudžiavimo mūsų sienomis. Grąžinti asmenys, mėginantys neteisėtai vėl patekti į Jungtinę Karalystę, bus sulaikyti ir išsiųsti“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Lietuviškas kontekstas
Lietuvių vieta šiuose duomenyse nėra netikėta. Dar 2022 m. pradžioje LRT rašė, kad deportacijų iš Jungtinės Karalystės skaičius per pandemiją išaugo tris kartus, o lietuviai sudarė didelę išsiunčiamų asmenų dalį (LRT Lituanica).
Pasibaigus laisvam ES piliečių judėjimui, nuo 2021 m. lietuviams gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje reikia vizos ar atitinkamo statuso, o deportacija paprastai reiškia ir laikiną draudimą grįžti. Platesnis grįžimo namo mastas irgi didelis: LRT Lituanica skaičiavimais, per penkerius metus po „Brexit“ iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 43 000 lietuvių.
Kas lieka neaišku
Pakartotinio atvykimo statistika į reguliariai skelbiamus grąžinimų duomenis kol kas neįtraukiama, todėl viešojoje erdvėje remiamasi žiniasklaidos gautais skaičiais. Ar ministerija pateiks išsamesnius duomenis, neaišku.
