Graikijoje už pagalbą migrantams NVO darbuotojams gresia ne mažiau kaip 10 metų kalėjimo

Teisės naujienų leidinys „JURIST“ rašo, kad Graikijos parlamentas 2026 m. vasario 5 d. priėmė Teisėtos migracijos politikos skatinimo įstatymą, kuriuo pagalba neteisėtai į šalį atvykstantiems ar iš jos išvykstantiems migrantams tapo sunkiu nusikaltimu. Nevyriausybinių organizacijų darbuotojams už tokius veiksmus numatyta ne mažesnė kaip dešimties metų laisvės atėmimo bausmė ir 50 000 eurų bauda. Pati narystė organizacijoje nuo šiol laikoma sunkinančia aplinkybe.

Ką numato įstatymas

„JURIST“ nurodo, kad iki šio įstatymo pagalba dokumentų neturintiems migrantams Graikijoje buvo vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas. Naujosios nuostatos ją perkelia į sunkių nusikaltimų kategoriją, o bausmė numatyta tam, kas palengvina neteisėtą atvykimą į šalį ar išvykimą iš jos.

Kita pakeitimų dalis taikoma pačioms organizacijoms. Migracijos ministras gauna teisę išbraukti nevyriausybinę organizaciją iš registro be teismo proceso. Įstatymo projekte, kurį dar sausį vertino žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“, buvo numatytas ir atskiras organizacijų registras: tose organizacijose dirbančius žmones turėtų patvirtinti migracijos ministras, o įtarimų sulaukusiems organizacijų nariams galėtų būti panaikinti leidimai gyventi šalyje.

Pasak „JURIST“, dėl neapibrėžtų įstatymo formuluočių humanitarinės pagalbos darbuotojai gali apskritai atsisakyti teikti pagalbą.

Ką sako JT ekspertai ir teisių gynimo organizacijos

Penki Jungtinių Tautų ekspertai, kuriems vadovavo specialioji pranešėja Mary Lawlor, įspėjo, kad įstatymas „kriminalizuoja žmogaus teisių gynimą“ ir diskriminuoja humanitarinės pagalbos darbuotojus.

„Human Rights Watch“ įstatymo nuostatas pavadino „drakoniškomis“ ir pareiškė, kad „Graikijos valdžia sistemingai siekia apjuodinti ir įbauginti“ humanitarinę pagalbą teikiančius žmones. Organizacija ragina Graikiją pripažinti šias nuostatas negaliojančiomis ir apsaugoti pilietinę visuomenę.

Sausį, kol įstatymo projektas dar buvo svarstomas, ta pati organizacija ragino parlamentą jo nepriimti ir teigė, kad numatytos priemonės „stigmatizuoja humanitarinį darbą ir gali atgrasyti organizacijas nuo pagalbos teikimo“, taip ribodamos asociacijų laisvę.

Daugiau nei 50 Graikijos nevyriausybinių organizacijų pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame įstatymas vadinamas „nesąžiningu, neteisėtu ir neracionaliu“.

Kas vyko prieš balsavimą

„JURIST“ rašo, kad įstatymas priimtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai Graikijos teismas 2026 m. sausį išteisino 24 humanitarinės pagalbos darbuotojus septynerius metus trukusioje byloje dėl tariamo migrantų gabenimo.

Leidinys primena, kad Graikija dėl griežtos migracijos politikos ir pilietinės visuomenės veiklos ribojimo kritikuojama ne pirmus metus – tarp tokių atvejų minima ir 2025 m. Europos Tarybos rekomendacija.

Lietuvos patirtis prie Baltarusijos sienos

Panašus klausimas jau kilo ir Lietuvoje. LRT rašė, kad 2021–2022 m. savanoriai ir humanitarinės organizacijos, tarp jų „Gydytojų be sienų“ (MSF) nariai, buvo baudžiami arba tiriami už pagalbą pasienio zonoje sutiktiems migrantams.

Vėliau LRT pranešė, kad tyrime dėl įtariamo žmonių gabenimo per valstybės sieną figūruoja ir Lietuvos organizacijos „Sienos grupė“, dirbančios prie Baltarusijos sienos, darbuotojai.

Abiejų šalių padėtis nėra tapati. Krizė prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos siejama su režimo organizuotu migrantų gabenimu prie ES sienos, o Graikijoje ginčas kyla dėl vidaus teisės akto ir pilietinės visuomenės veiklos ribų. Abu atvejus sieja tas pats teisinis klausimas: kada pagalba pasienyje sutiktam žmogui pradedama laikyti nusikaltimu.

Skiriasi mastas. Lietuvoje kalbėta apie baudas ir ikiteisminius tyrimus, o Graikijoje minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė įrašyta į patį įstatymą.

Kas toliau

Įstatymas galioja, o „Human Rights Watch“ ir Jungtinių Tautų ekspertai ragina Graikijos institucijas jo nuostatų atsisakyti. Kaip šios nuostatos bus taikomos konkrečiose bylose, kol kas neaišku.