Italijoje beveik trys ketvirtadaliai gyventojų pritaria neteisėtų migrantų grąžinimui
Euromedia Research apklausa rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai italų pritaria neteisėtai šalyje esančių migrantų grąžinimui, o pasak apklausos autorės A. Ghisleri, griežtesnės migracijos politikos šalininkų esama įvairiose politinėse stovyklose.
Beveik trys ketvirtadaliai italų mano, kad neteisėtai šalyje esantys migrantai turėtų būti grąžinti į kilmės šalis. Tokius duomenis pateikė bendrovės „Euromedia Research“, vadovaujamos Alessandros Ghisleri, apklausa, kurią aprašė dienraštis „Il Giornale“.
Pasak „Il Giornale“, 73 % respondentų pritaria neteisėtai šalyje esančių asmenų grąžinimui, o 57 % neigiamai vertina migrantų atvykimą jūra. Apklausa pristatyta renginyje „Pantelleria, Mediterraneo d'Autore“, kurį organizavo Myrta Merlino ir Valentina Fontana.
Naujausi duomenys rodo, kad griežtesnės migracijos politikos šalininkų esama plačiame rinkėjų rate.
Ką rodo apklausos duomenys
Vertindami migracijos politikos prioritetus, respondentai dažniausiai rinkosi griežtesnę Viduržemio jūros sienų kontrolę – tokį prioritetą nurodė 32,6 % apklaustųjų. Bendradarbiavimą su migrantų kilmės šalimis svarbiausiu laikė 24,9 %, o kontrolės, bendradarbiavimo ir integracijos derinį – 21,7 %.
Apklausoje atskirai vertinti generolo Roberto Vannacci „remigracijos“ pasiūlymai. Jiems pritarė 36,8 % respondentų, nepritarė 44,4 %, o 56,8 % apklaustųjų tokias priemones laikė nerealiomis. „Il Giornale“ pateikia šiuos skaičius kaip visuomenės nuomonės matavimą, be vertinimo dėl pačios idėjos.
Sutarimas tarp politinių stovyklų
Apklausos vadovė A. Ghisleri atkreipė dėmesį, kad griežto neteisėtos migracijos valdymo klausimu susiformavo platus sutarimas tarp skirtingų politinių stovyklų. Pasak jos, tokiam požiūriui pritaria ir dalis kairiojo centro rinkėjų, tad tema peržengia įprastą kairės ir dešinės takoskyrą.
Nepaisant plataus palaikymo neteisėtų migrantų grąžinimui, respondentų vertinimai dėl konkrečių priemonių išsiskiria, o dalis siūlomų sprendimų laikoma sunkiai įgyvendinamais.
Rezultatai atspindi vienos šalies viešosios nuomonės būklę konkrečiu metu ir nereiškia Europos Sąjungos migracijos politikos pokyčio. ES lygmeniu kryptį toliau nustato bendras migracijos ir prieglobsčio paktas.
Lietuvos kontekstas
Migracijos spaudimą tuo pat metu patiria ir Lietuva. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, 2025 metais pasienyje su Baltarusija buvo užkardyta 1 652 bandymai neteisėtai kirsti sieną. 2024 metais tokių atvejų fiksuota 1 002.
Pagal ES migracijos ir prieglobsčio paktą Lietuva įsipareigojusi kasmet prisidėti prie bendros valstybių narių solidarumo sistemos – įgyvendinant mišrų modelį, dalis migrantų priimama šalyje, o dalis įsipareigojimo dengiama finansiniu įnašu. Skaičiuojama, kad Lietuvai tenkanti metinė kvota siekia apie 158 asmenis.
Italijos apklausa paskelbta tuo metu, kai migracijos politika lieka viena jautriausių temų daugelyje ES šalių, o diskusijos dėl sienų kontrolės ir grąžinimo tvarkos tęsiasi tiek nacionaliniu, tiek bendrijos lygmeniu.
