Britanija turės įsileisti 18 Gazos pabėgėlės giminaičių – teismas pripažino, kad jiems reikės valstybės paramos

2026 m. liepą Jungtinės Karalystės Aukštesnysis imigracijos tribunolas atmetė vidaus reikalų ministrės Shabanos Mahmood apeliacinį skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos sprendimą: valstybė neteisėtai atsisakė išduoti leidimus atvykti aštuoniolikai Gazos Ruože likusių žmonių, norėjusių prisijungti prie Britanijoje gyvenančios giminaitės. Teisėja Gemma Loughran nurodė, kad tokie sprendimai buvo „neproporcingi ir neteisėti“ pagal 1998 m. Žmogaus teisių akto 6 straipsnį, kuriuo į britų teisę perkelta Europos žmogaus teisių konvencija.

Britų spaudoje byla nuskambėjo kaip „aštuoniolikos šeima“. Trys jos aplinkybės į tokią antraštę netelpa: tribunolas bylos iš naujo nesprendė, vyriausybė jau rengia įstatymą, kuris tokį rezultatą padarytų neįmanomą, o patys bylą laimėję žmonės iki šiol nėra atvykę.

Ką iš tikrųjų nusprendė tribunolas

Sprendimą dėl šeimos priėmė ne liepą posėdžiavęs Aukštesnysis tribunolas, o Pirmosios pakopos tribunolas dar 2025 m. balandį. Tuomet jis patenkino šeimos skundą dėl žmogaus teisių pažeidimo, o vidaus reikalų ministerija tą sprendimą apskundė.

Aukštesniojo tribunolo užduotis buvo siauresnė, nei atrodo iš pranešimų: jis tikrino ne tai, ar šeimą reikia įsileisti, o tai, ar žemesnysis teismas nepadarė teisės klaidos. Klaidos nerado. „Atitinkamai palieku galioti teisėjo sprendimą“, – rašoma nutartyje. Todėl liepos rezultatas teisiškai yra ne naujas leidimas atvykti, o valstybės pralaimėtas apeliacinis skundas.

Byloje remtasi Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu, saugančiu teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Jis nėra absoliutus: valstybė gali šią teisę riboti, jei daro tai proporcingai ir dėl svaraus viešojo intereso. Ginčas beveik visada vyksta dėl to, kur eina proporcingumo riba.

Šioje byloje teismas ją nubrėžė šeimos naudai. Nutartyje cituojama žemesnės instancijos išvada, kad atsisakymas išduoti leidimus sukeltų „tokio sunkumo pasekmes“ Britanijoje gyvenančiai moteriai ir jos vaikams, „kad jos būtų nepateisinamai skaudžios, o viešasis interesas būtų nusveriamas“.

Sprendimą lėmė sveikatos aplinkybės. Moteris ir trys jos vaikai patyrė psichikos sveikatos problemų dėl giminaičių padėties Gazos Ruože. Pati moteris į Jungtinę Karalystę atvyko kaip pabėgėlė ir gavo prieglobstį.

Kas yra tie aštuoniolika

Prašymus buvo pateikę abu moters tėvai, brolis su žmona ir keturiais vaikais, viena sesuo su keturiais vaikais ir kita sesuo su vyru bei trimis vaikais. Iš viso – aštuoniolika žmonių, iš kurių dauguma yra vaikai.

Šeimai tribunolas suteikė anonimiškumą, todėl nei vardų, nei bylos numerio viešai nėra. Dėl to sprendimo teksto viešose tribunolų sprendimų duomenų bazėse rasti negalima, ir apie bylą žinoma tik tiek, kiek nutartį cituoja ją aprašiusios redakcijos.

Su šia byla nereikėtų painioti kitos, kurios baigtis buvo priešinga. 2025 m. lapkričio 26 d. Britanijos Apeliacinis teismas byloje IA ir kiti prieš vidaus reikalų ministrą nusprendė, kad šešių asmenų šeima iš Gazos, prašymą pateikusi per Ukrainos šeimoms skirtą formą, atvykti negali, nes teismas nenustatė šeimos gyvenimo su Britanijoje gyvenančiu giminaičiu. Tai atskira byla, kitokios sudėties ir su kitokiu rezultatu.

Viešosios lėšos ir namai, kuriuose telpa tik tėvai

Abu bylą aprašę leidiniai cituoja tą pačią žemesnės instancijos teisėjo išvadą: pareiškėjams „reikės prieigos prie viešųjų lėšų“. Iš nutarties matyti ir tai, kad Britanijoje gyvenanti moteris savo namuose galėtų apgyvendinti tik tėvus.

Šie faktai yra bylos dalis, o ne priekaištas šeimai. Teismas juos vertino būtent kaip viešojo intereso argumentą, kuriuo rėmėsi valstybė, ir vis tiek nusprendė, kad jis nusveriamas. Britų viešojoje erdvėje po to nuskambėję skaičiavimai, kiek tiksliai žmonių gyvens valstybės apmokamame būste ir kokias išmokas gaus, nutartyje neužfiksuoti ir teismo išvadomis nesiremia.

Vyriausybė tuo pat metu siaurina 8 straipsnį

Likus dviem savaitėms iki tribunolo sprendimo, 2026 m. birželio 30 d., ta pati vidaus reikalų ministerija pristatė Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektą, kuriame 8 straipsnio taikymas siaurinamas tiesiogiai.

Projekte siūloma šeima laikyti tik artimiausius narius – tėvus, sutuoktinį arba jaunesnius nei 18 metų vaikus, išskyrus išimtines aplinkybes. Taip pat numatoma, kad 8 straipsniu grindžiamą prašymą turėtų teikti Jungtinėje Karalystėje gyvenantis giminaitis, o ne užsienyje esantis žmogus, ir sugriežtinamas testas, taikomas išsiunčiant nusikaltusius užsieniečius.

Brolis, seserys ir jų vaikai į siūlomą apibrėžimą nepatektų – o būtent jie sudaro didžiąją dalį šioje byloje leidimus gavusių žmonių.

Mahmood tą paketą pristatė sakydama, kad atvers „naujus teisėtus kelius tikriems pabėgėliams, kartu uždarydama spragas, kuriomis pernelyg dažnai piktnaudžiaujama“. Skelbiamos ir naujos teisėtos galimybės: bendruomenių remiamų pabėgėlių programa, universitetų remiami pabėgėliai studentai ir kitąmet startuosianti darbo programa, kurioje pabėgėlius remia darbdaviai.

Laimėti bylą dar nereiškia atvykti

Rugpjūčio 8 d. daugiau kaip 85 parlamento nariai kreipėsi į Mahmood teigdami, kad ministerija neišduoda tolesnės kelionės garantijos, be kurios palestiniečiai negali pasinaudoti šeimos susijungimo vizomis. Tai parlamentarų teiginys, o ne nustatytas faktas, tačiau jis rodo, kur šiuo metu užstringa net teismo patvirtinti prašymai.

Prie to prisideda ir tai, kad pabėgėlių šeimos susijungimo prašymų priėmimas Jungtinėje Karalystėje sustabdytas nuo 2025 m. rugsėjo, o anksčiau pateikti prašymai, tarp jų palestiniečių, toliau stringa procedūrose.

Taigi teismo sprendimas galioja, bet viešai niekur neužfiksuota, kad kas nors iš aštuoniolikos būtų atvykęs.

Ką tai reiškia Lietuvai

Ginčas dėl 8 straipsnio nėra vien britų reikalas. Pirma, 2025 m. gruodžio 10 d. Europos Tarybos teisingumo ministrų konferencijai skirtą bendrą pareiškimą pasirašė 27 valstybės, tarp jų Lietuva. Jame prašoma perbalansuoti kelias Konvencijos nuostatas, o dėl šeimos gyvenimo sakoma tiesiai: valstybėms „neturėtų būti trukdoma taikyti aiškių taisyklių ir procedūrų“, kad sprendimai pagal 8 straipsnį būtų priimami laiku. Iniciatyva 2025 m. gegužę kilo iš Danijos ir Italijos. Pareiškime prašoma aiškesnio taikymo, o ne pasitraukimo iš Konvencijos.

Antra, tokia byla Lietuvoje veikiausiai net nepasiektų teismo. Pagal Tarybos direktyvą 2003/86/EB valstybės privalo įsileisti tik sutuoktinį ir nepilnamečius vaikus. Pabėgėlio atveju jos gali leisti atvykti ir kitiems giminaičiams, „jei jie yra pabėgėlio išlaikomi“, o nelydimo nepilnamečio pabėgėlio atveju privalo įsileisti tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius. Lietuvoje prieglobstį gavusio žmogaus šeimos nariais laikomi sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai, globojami nepilnamečiai, dėl sveikatos savarankiškai gyventi negalintys suaugę vaikai ir, tik specifinėmis sąlygomis, išlaikomi tėvai ar seneliai. Broliai, seserys ir jų šeimos į šį sąrašą nepatenka.

Svarbi detalė: Jungtinei Karalystei ši direktyva niekada negaliojo – kartu su Airija ir Danija Jungtinė Karalystė jos netaiko, ir tai nurodyta pačios direktyvos preambulėje. Todėl britų byla ir buvo sprendžiama tiesiogiai pagal Konvencijos 8 straipsnį, be jokių šeimos susijungimo taisyklių, kurios giminystės ribas apibrėžtų iš anksto.

Trečia, įtampa tarp migracijos institucijos ir teismo dėl šeimos ryšių Lietuvoje irgi egzistuoja, tik daug mažesniu mastu. 2026 m. balandžio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eA-1900-822/2026 pripažino, kad Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį Lietuvoje gimusiam vaikui, kurio motina jau turi pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi. Teismas rėmėsi nuostata, kad prieglobsčiu besinaudojančio užsieniečio Lietuvoje gimęs vaikas gauna tokią pačią apsaugos formą, ir pabrėžė vaiko geriausių interesų bei šeimos vienovės principus.

Bylos nėra lygiavertės: vienoje sprendžiama dėl vieno vaiko, kitoje – dėl aštuoniolikos giminaičių. Sutampa mechanizmas. Migracijos institucija priima ribojantį sprendimą, teismas jį patikrina pagal šeimos gyvenimo ir vaiko interesų standartus, ir kartais jį panaikina.

Kas lieka neaišku

Ar Britanijos vidaus reikalų ministerija sieks bylą nagrinėti Apeliaciniame teisme, viešai neskelbta. Neaišku ir tai, kada bei ar apskritai bus išduotos vizos, nes tai priklauso ne nuo tribunolo, o nuo ministerijos administracinių procedūrų. Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektas dar svarstomas parlamente, todėl 8 straipsnio taikymo riba Jungtinėje Karalystėje šiuo metu yra ta, kurią brėžia teismai, o ne ta, kurią siūlo vyriausybė.