Lenkija per pusmetį išsiuntė 5 640 užsieniečių – daugiau nei bet kada anksčiau

Per 2026 m. pirmąjį pusmetį Lenkija, taikydama grąžinimo procedūras, iš šalies išsiuntė 5 640 užsieniečių – 28 proc. daugiau nei per tą patį 2025 m. laikotarpį, kai buvo išsiųsta 4 420 žmonių. Šiuos Lenkijos Sienos apsaugos tarnybos duomenis liepą paskelbė leidinys „InfoSecurity24“, tuos pačius skaičius nurodė ir portalas „money.pl“. Jei tempas išsilaikys, 2026-ieji taps rekordiniais metais per visą stebėjimų laikotarpį.

Skaičius auga ketvirtus metus iš eilės. 2022 m. Lenkija įvykdė apie 3 800 grąžinimų, 2023 m. – apie 7 300, 2024 m. – apie 8 550, o 2025 m. – apie 9 700. Priverstinių išsiuntimų per tą laiką padaugėjo dar sparčiau – nuo maždaug 650 iki maždaug 2 300 per metus.

Rekordiniai buvo šių metų pavasario mėnesiai – kovą oro transportu iš Lenkijos išsiųsta 1 150, balandį – 1 130 žmonių.

Ką šie skaičiai matuoja

Bendras skaičius apima dvi skirtingas situacijas. Dalis žmonių išvyko savo noru – gavę įpareigojimą grįžti ir nepraleidę jame nurodyto termino. Kiti buvo išsiųsti priverstinai, dažniausiai lėktuvu ir lydimi pareigūnų. Statistikoje abi grupės skaičiuojamos kartu, todėl „išsiųstųjų“ skaičius nėra tapatus priverstinių operacijų skaičiui.

Skirtingi leidiniai tuos pačius duomenis apvalina nevienodai: „Interia“ už tą patį pusmetį nurodo apie 6 tūkst. išsiuntimų, o už 2025 m. – apie 10 tūkst. Šiame tekste remiamasi tikslesniais Sienos apsaugos tarnybos skaičiais.

2026 m. dažniausios grąžinimo oro transportu kryptys buvo Gruzija ir Kolumbija. 2025 m. jos buvo Gruzija ir Uzbekistanas.

Išsiųstiems asmenims kartu skiriamas draudimas atvykti į Šengeno erdvę – nuo šešių mėnesių iki dešimties metų, priklausomai nuo pažeidimo.

Kodėl tai nėra nusikalstamumo statistika

Skaičiai pagal pilietybę viešojoje diskusijoje dažnai skaitomi kaip nusikalstamumo rodiklis, tačiau Lenkijos duomenys to nerodo. Kaip rašo „Interia“, dažniausiai grąžinama todėl, kad žmogus neturi dokumentų, leidžiančių gyventi šalyje, arba yra viršijęs leistiną buvimo Šengeno erdvėje laiką. Grėsmė valstybės saugumui, organizuotas nusikalstamumas ir sabotažas tame pačiame sąraše nurodomi kaip atskiri, ne tokie dažni pagrindai.

Kitaip tariant, sprendimą dažniausiai lemia žmogaus teisinis statusas šalyje. Nusikalstamos veikos pagrindu grąžinama rečiau. Vidaus reikalų viceministras Maciejus Duszczykas grąžinimus apibūdino kaip „standartinį migracijos politikos įrankį, atitinkantį mūsų kontrolės susigrąžinimo ir saugumo užtikrinimo strategiją“.

Atskiras operacijas ministerija sieja būtent su teisės pažeidimais. Vasario 3 d. Lenkijos Sienos apsaugos tarnyba kariniu lėktuvu išsiuntė 25 Pakistano pilietybę turinčius asmenis; operacija vykdyta kartu su 33-iąja transporto aviacijos baze Povidze, vakarų Lenkijoje. Vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis tuomet platformoje X parašė, kad šie žmonės „pažeidinėjo Lenkijos teisę“, ir nurodė, kad 2025 m. oro transportu priverstinai išsiųsta beveik 900 užsieniečių. Kokios konkrečiai veikos turėtos omenyje, nei ministras, nei tarnyba viešai nedetalizavo – paskelbta tik tai, kad dėl visų 25 asmenų buvo priimti vykdytini sprendimai grąžinti.

„Nulis“ prie Baltarusijos sienos ir ką jis reiškia

Balandžio 27 d. ministerijos pasitarime Kierwińskis paskelbė, kad asmenų, kurie 2026 m. pirmąjį ketvirtį neteisėtai kirto sieną su Baltarusija, skaičius yra nulis. Ministerijos duomenimis, bandymų forsuoti užtvarą sumažėjo nuo beveik 3 900 per 2025 m. iki maždaug 150 šių metų pradžioje.

Formuluotė čia svarbi. Nulis reiškia, kad per tris mėnesius nė vienas bandymas nebuvo sėkmingas, o ne kad bandymų nebuvo. Nereiškia jis ir to, kad taip yra dabar: Lietuvos VSAT kasdienėje suvestinėje nurodyta, kad 2026 m. rugpjūčio 27 d. Lenkijos pasieniečiai apgręžė keturis žmones.

Ministerija šiuos skaičius sieja su investicijomis. Į sienos užtvarą Lenkija investavo beveik 3 mlrd. zlotų, o nuo šių metų kovo veikia 60 mln. zlotų vertės apsaugos nuo dronų sistema. Visuose sienos perėjimo punktuose, o jų yra 71, įdiegta ES atvykimo ir išvykimo sistema (EES): ji jau užregistravo 5,6 mln. operacijų ir paėmė daugiau nei 2 mln. keliautojų biometrinius duomenis.

Ministerijos teigimu, 2025 m. Lenkijos Sienos apsaugos tarnyba priėmė beveik 15 000 sprendimų dėl privalomo grąžinimo – dvigubai daugiau nei 2022 m., o grąžinimo veiksmingumas siekia 65 proc.

Kas už tai moka

Grąžinimo operacijos finansuojamos iš dviejų šaltinių. Pagal ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo projektą Lenkija gavo 174,46 mln. zlotų, prie jų prisideda apie 58,15 mln. zlotų iš nacionalinio biudžeto. Nuo 85 iki 90 proc. grąžinimo operacijų remia ES sienų agentūra „Frontex“.

Į išlaidas įeina ne tik skrydis. Skaičiuojami ir apgyvendinimas, maitinimas, medicinos pagalba, vertimo paslaugos, tapatybės nustatymo procedūros, kelionės dokumentų gavimas bei reintegracijos parama grįžusiam žmogui.

Kritika: greitis ir teisinės garantijos

Lenkijoje ne visi augančius skaičius vertina kaip sėkmę. Leidinyje „Krytyka Polityczna“ paskelbtoje analizėje Mateuszas Krępa, Tomaszas Sieniowas ir Marta Pachocka teigia, kad dalis šios statistikos veikia kaip politinis spektaklis ir nustelbia klausimus apie procedūrų kokybę.

Autoriai atkreipia dėmesį, kad „grėsmės saugumui“ pagrindu priimti sprendimai gali būti vykdomi nenurodant motyvų ir nesuteikiant teisės apskųsti. Jie taip pat nurodo, kad užsieniečių registracijos centruose vienam žmogui numatyta ne mažiau kaip 2 kv. m ploto – mažiau nei kalėjimams taikomas 3 kv. m standartas.

Ta pati analizė primena, kad skelbiami sprendimų ir įvykdytų grąžinimų skaičiai skiriasi. 2024 m. iš 12 131 priimto sprendimo grąžinti buvo įvykdyta 8 540, tai yra apie 70 proc. 2022 m. buvo įvykdyta 45 proc. sprendimų.

Kaip tas pats atrodo Lietuvoje

Lietuva saugo tą pačią Baltarusijos sieną ir skaičius skelbia kasdien. VSAT duomenimis, šiemet Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį neteisėtai patekti 1 271 žmogui. Per visus 2025 m. buvo užkardyti 1 652 bandymai, o nuo krizės pradžios 2021 m. – iš viso 25 885.

Lietuvoje skaičiai ėmė mažėti anksčiau ir sparčiau: 2021 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. neįleisti 8 106 žmonės, 2022 m. – 11 211, 2023 m. – 2 643, 2024 m. – 1 002.

Toje pačioje VSAT lentelėje trijų kaimyninių šalių skaičiai pateikiami greta. Per rugpjūčio 28 d. parą Lietuvoje neįleisti trys žmonės, Latvijoje – 61. Lenkijos duomenys lentelėje pateikti para anksčiau: rugpjūčio 27 d. neįleisti keturi žmonės. Vienos paros duomenys tendencijos nerodo, tačiau primena, kad spaudimas prie rytinės ES sienos niekur nedingo ir tarp trijų valstybių pasiskirsto nevienodai.

Pati VSAT šį laikotarpį statistikoje vadina Baltarusijos sukelta migracijos krize: srautą prie kaimynų sienų nukreipė Minsko režimas, jis nesusidarė savaime.

Kas toliau

Antrojo 2026 m. pusmečio duomenų Lenkijos Sienos apsaugos tarnyba dar nepaskelbė. Būtent jie parodys, ar pasitvirtins liepą skelbta prognozė, kad metai bus rekordiniai. Atviras lieka ir kitas klausimas, kurį kelia Lenkijos kritikai: ar kartu su skaičiais auga ir procedūrinės garantijos tiems, kurie nori apskųsti dėl jų priimtus sprendimus.