Lenkijos karys išteisintas byloje dėl 12 šūvių pasienyje su Baltarusija – prokuratūra nuosprendį apskundė
Liublino garnizono karo teismas nusprendė, kad kario veiksmuose nėra nusikaltimo požymių: ekspertams nepavyko nustatyti šūvių krypties. Prokuratūra remiasi balistikos ekspertize, pagal kurią devynios kulkos galėjo ką nors sužeisti ar mirtinai sužaloti.

Gegužės 27 d. Liublino garnizono karo teismas (Lenkija) išteisino buvusį Lenkijos kariuomenės eilinį, kuris 2024 m. kovą pasienio keliuke prie Baltarusijos sienos paleido 12 šūvių iš tarnybinio ginklo. Nuosprendis neįsiteisėjo: Varšuvos apygardos prokuratūra jį apskundė, apeliacinis skundas priimtas ir perduotas nagrinėti Varšuvos apygardos karo teismui, liepos 26 d. pranešė „TVN24“.
Bylos baigtį lėmė įrodymai. Teismas rėmėsi tuo, kad ekspertai nenustatė šūvių krypties. Prokuratūra remiasi balistikos ekspertize, pagal kurią devynios kulkos išlaikė pakankamai energijos, kad galėtų sužeisti ar mirtinai sužaloti.
Kas žinoma apie 2024 m. kovo įvykį
Viskas įvyko 2024 m. kovo 25 d. prie Dubičių Cerkievnų kaimo Palenkės vaivadijoje, šiaurės rytų Lenkijoje. Bylos duomenimis, plieninis užtvaras buvo praplėštas automobiliniu domkratu, o į Lenkijos pusę perėjo apie dešimt žmonių, nešusių kopėčias spygliuotos vielos kliūčiai įveikti. Pasienio keliu tuo metu judėjo ir sieną kirtusi grupė, ir Sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, ir kiti kariai.
Eilinis paleido 12 šūvių iš maždaug 164–210 metrų atstumo. Trys kulkos rikošetavo nuo betoninių stulpų, žemės ir spygliuotos vielos, devynios nuskriejo toliau. Į nė vieną žmogų nepataikyta.
Kaltinamasis kaltės nepripažino: teigė prieš šaudydamas garsiai šūktelėjęs perspėjimą, o paskui paleidęs įspėjamuosius šūvius nedideliu kampu į viršų saugia kryptimi, kad įspėtų gretimus postus, rašo „Defence24“.
Kaltinta tuo, kad viršijo įgaliojimus ir sukėlė tiesioginį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Už tai grėsė iki trejų metų laisvės atėmimo.
Kuo rėmėsi išteisinęs teismas
Bylą nagrinėjęs teisėjas Radosławas Hunekas nurodė, kad eilinio elgesyje nėra jokios Baudžiamajame kodekse numatytos veikos požymių, o šūviai nebuvo nukreipti į kelyje buvusius žmones. „Karys užduotį atliko taip, kaip privalėjo“, – cituoja jį „TVN24“. Teismo vertinimu, karys vykdė konstitucinę ir įstatyminę pareigą ginti sieną ir galėjo naudoti grėsmei proporcingas tiesioginės prievartos priemones.
Kaip pranešė „Notes From Poland“, ekspertams nepavyko nustatyti šūvių krypties, todėl liko neįrodyta ir tai, kad kieno nors gyvybei realiai grėsė pavojus.
Svarbi ir byloje nukentėjusiaisiais pripažintų pasieniečių bei karių pozicija: grėsmės jie nejautė ir baudžiamojo persekiojimo nesiekė, rašo „Defence24“ ir „Rzeczpospolita“.
Ką ginčija prokuratūra
Varšuvos apygardos prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą, su tokiu vertinimu nesutinka. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šūviai buvo paleisti link grupės, kurioje buvo ir sieną kirtę žmonės, ir pareigūnai. Balistikos ekspertas patvirtino: devynios kulkos visoje trajektorijoje išlaikė pakankamai energijos, kad galėtų sužeisti ar mirtinai sužaloti – priklausomai nuo to, kur pataikytų.
Gynėja Edyta Skwira apeliaciją apibūdino kaip prokuroro nesutikimą su teismo išvadomis ir nuosprendžiu. Liepos pabaigoje posėdžio data dar nebuvo paskirta.
Taisyklės pasikeitė jau po šio įvykio
Įvykis nutiko 2024 m. kovą. Praėjus maždaug penkiems mėnesiams, tų pačių metų rugpjūčio 16 d., prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, kuris apibrėžtomis aplinkybėmis panaikina baudžiamąją atsakomybę uniformuotiems pareigūnams, panaudojusiems ginklą ginant rytinę sieną. Įstatymas buvo parengtas po to, kai 2024 m. birželį pasienyje mirtinai subadytas Lenkijos karys Mateuszas Sitekas.
Įstatymą lydėjo kritika. Lenkijos ombudsmenas ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O'Flaherty įspėjo, kad naujos taisyklės gali atgrasyti pareigūnus nuo proporcingo jėgos naudojimo, o Lenkijos Helsinkio žmogaus teisių fondas ir kitos organizacijos vadino jį „leidimu žudyti“, rašė „Notes From Poland“. Ar šis įstatymas turėjo reikšmės šiai bylai, pranešimuose apie procesą nenurodoma.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Lietuva saugo tą pačią sieną su Baltarusija, o padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai pasitelkiama kariuomenė. Kaip atlyginama žala, kai taikos metu panaudojama karinė jėga, Seimas sprendė šią vasarą.
Birželio 30 d. Seimas vienbalsiai, 96 balsais, priėmė Karinės jėgos panaudojimo statuto pataisas, nustatančias, kaip atlyginama tretiesiems asmenims padaryta žala, kai kariuomenė taikos metu padeda civilinėms institucijoms, pranešė „BNS“. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad kariuomenė prisideda prie valstybės sienos apsaugos stiprinimo siekiant apsaugoti Lietuvą ir ES nuo neteisėtų migracijos srautų, taip pat dalyvauja perimant iš Baltarusijos balionais gabenamą kontrabandą.
Atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai – neturtinė žala ir negautos pajamos į juos neįeina. Sprendimą priima Vyriausybės įgaliota institucija, išmokos gali būti išdėstomos iki dešimties metų, o kreiptis galima per trejus metus nuo žalos atsiradimo.
Lenkijos teismuose aiškinamasi, ar kario veiksmuose būta nusikaltimo. Lietuvos įstatymų leidėjas nustatė, kas atlygina žalą tada, kai jėga panaudojama teisėtai. Lenkijos byla lieka neišspręsta – apeliacinis teismas posėdžio dar nepaskyrė.
