JT: perkėlimo laukia 2,4 mln. pabėgėlių, o ES vietų pasiūlą sumažino 75 proc.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) prognozuoja, kad 2027 m. saugaus perkėlimo į trečiąją šalį prireiks maždaug 2,4 mln. pabėgėlių, tačiau realių perkėlimų skaičius smunka. Pernai per UNHCR remiamas programas namus dėl konflikto ar smurto paliko tik apie 37 000 žmonių – palyginti su daugiau kaip 116 000 perkeltųjų 2024 m., skaičius sumažėjo beveik tris kartus. Prie to prisideda ir turtingų šalių sprendimai: didžiausia perkėlimo valstybė JAV 2025 m. pradžioje sustabdė savo pabėgėlių priėmimo programą, o Europos Sąjunga jos nekompensuoja.

Mažėja ir Europos vietų

Pasak Tarptautinio gelbėjimo komiteto (IRC), pagal Europos Komisijos pasiūlytą Perkėlimo ir humanitarinio priėmimo planą ES valstybės 2026–2027 m. įsipareigojo priimti tik 15 230 žmonių – 75 proc. mažiau nei 61 000 vietų, pažadėtų 2024–2025 m. laikotarpiui. Programoje dalyvauja vos 9 iš 27 valstybių narių; ankstesniame cikle jų buvo 14, o 2023 m. – 17.

Pažadėtos vietos sudaro mažiau nei 1 proc. viso poreikio, kurį UNHCR 2026 m. vertina maždaug 2,5 mln. žmonių. Net ir palankesniais metais Europa savo pačios tikslų nepasiekia: 2024 m. ES perkėlė 11 827 pabėgėlius, nors buvo užsibrėžusi 15 000. Planą Komisija pasiūlė 2025 m. lapkritį, o jį dar turi patvirtinti ES Taryba; kol kas nepaskelbta ir tai, kurios konkrečios valstybės prisiėmė įsipareigojimus.

Kodėl vietų mažėja

UNHCR nurodo, kad staigų nuosmukį lemia paskirties šalių politikos pokyčiai: sustabdytas priėmimas, sugriežtinti kriterijai ir susikaupę neišnagrinėti prašymai. Agentūra pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė gerokai atsilieka nuo tikslo – 130 000 perkėlimo vietų iki 2027 m.

Perkėlimas – tai organizuotas pabėgėlių perkėlimas iš pirmosios prieglobsčio šalies į trečiąją valstybę, kuri suteikia jiems nuolatinį statusą. UNHCR jį vadina viena nedaugelio saugių alternatyvų pavojingoms neteisėtoms kelionėms per sienas.

Kam perkėlimo reikia labiausiai

Didžiausia perkėlimo laukiančių žmonių grupė tebėra Afganistano piliečiai, daugiausia gyvenantys Irane ir Pakistane. UNHCR pažymi, kad jų sumažėjo ne todėl, kad poreikis būtų mažesnis, o dėl išaugusio grįžimų į Afganistaną – įskaitant priverstinius – skaičiaus; šie grįžimai vyksta sunkiomis sąlygomis. Po Afganistano daugiausia perkėlimo reikia Pietų Sudano, Sudano ir Sirijos pabėgėliams bei rohinjams Bangladeše. Mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys, UNHCR duomenimis, priglaudžia daugiau nei du trečdalius visų pasaulio pabėgėlių.

Kas toliau

Ateinantys mėnesiai parodys, ar Europos Sąjunga, po JAV pasitraukimo likusi viena didžiausių sistemos ramsčių, sutiks atverti daugiau vietų, ar atotrūkis tarp poreikio ir galimybių toliau plėsis. „Perkėlimas – ne labdara, o ilgalaikis sprendimas, padedantis nutraukti priverstinio persikėlimo ciklą ateities kartoms“, – teigiama UNHCR ataskaitoje.