Prancūzija sieks Alžyro piliečiams vėl išduoti po 250 000 vizų per metus
Po beveik dvejus metus trukusios diplomatinės krizės Paryžius skelbia atkuriantis ryšius su Alžyru, tačiau ginčas dėl išsiųstų alžyriečių priėmimo lieka neišspręstas.
Prancūzijos ambasadorius Alžyre Stéphane'as Romatet pareiškė, kad Paryžius sieks vėl išduoti Alžyro piliečiams apie 250 000 vizų per metus – maždaug tiek, kiek buvo išduodama iki beveik dvejus metus trukusios dviejų šalių diplomatinės krizės. Pasak ambasadoriaus, tikslas – kad šis vizų srautas „vėl pradėtų augti ir tikriausiai grįžtų į prieškrizinį lygį“.
Pareiškimas nuskambėjo per interviu, kuriame ambasadorius apžvelgė atsinaujinančius Paryžiaus ir Alžyro ryšius. Vizų skaičius ėmė mažėti tuo pačiu metu, kai gilėjo dviejų šalių diplomatinė krizė.
Grįžimas prie prieškrizinio lygio
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2024 m. šalis išdavė Alžyro piliečiams 250 085 vizas, o 2025 m. šis skaičius nukrito iki 204 248 – 18,3 % mažiau. Kritimą, pasak S. Romatet, daugiausia lėmė sumažintas konsulinių įstaigų personalas: dėl to alžyriečiams buvo sunkiau gauti registracijos laiką paraiškai paduoti.
Ambasadorius sakė gavęs prezidento Emmanuelio Macrono mandatą atkurti pasitikėjimu grįstus dviejų valstybių santykius. Pats S. Romatet į Alžyrą grįžo 2026 m. gegužės 8 d., praėjus daugiau nei metams po to, kai krizės įkarštyje buvo atšauktas į Prancūziją. Anot jo, visas konsulinei tarnybai reikalingas personalas turėtų būti sukomplektuotas iki 2026 m. vasaros, o kartu palaipsniui didėtų ir išduodamų vizų skaičius.
Neišspręstas grąžinimo klausimas
Vizų atkūrimas skelbiamas tuo metu, kai lieka neišspręstas dvišalis klausimas – Alžyro nenoras priimti atgal savo piliečius, kuriems Prancūzija skyrė įpareigojimą išvykti iš šalies (pranc. OQTF). Grąžinimas įmanomas tik tada, kai kilmės šalis išduoda konsulinį leidimą (laissez-passer); be jo išsiuntimas neįvyksta.
Mastą rodo skaičiai. Pasak Prancūzijos Senato, dar 2023 m. net 96 % neįvykdytų išsiuntimų lėmė būtent atsisakymai išduoti tokius leidimus, o daugiausia jų neišdavė Magrebo šalys, pirmiausia Alžyras. Diplomatinės krizės metu grąžinimai buvo faktiškai sustoję maždaug metus; kaip pranešė „InfoMigrants“ ir „CNews“, jie atsinaujino 2025 m. pradžioje ir vėl 2026 m. kovą, tačiau tik ribotai. 2025 m. alžyriečiams buvo skirta apie 22 000 įpareigojimų išvykti, o iki 2026 m. gegužės Alžyras, vidaus reikalų ministro Laurent'o Nuñezo duomenimis, buvo išdavęs vos apie 140 konsulinių leidimų.
Kritika Prancūzijoje
Paryžiuje ambasadoriaus pasisakymas sukėlė politinę reakciją. Nacionalinio sambūrio lyderis Jordanas Bardella pavadino tai „makronizmo kapituliacija prieš Alžyro režimą“. Kritikai atkreipė dėmesį ir į tai, kad per interviu nebuvo užsiminta apie įkalinto prancūzų žurnalisto Christophe'o Gleizes'o likimą – pasak jų, tai rodo per didelę nuolaidą Alžyrui.
Kol kas paskelbtas tikslas išlieka ambasadoriaus deklaruotas siekis, o ne pasiektas skaičius: ar vizų srautas iš tiesų grįš prie 250 000 per metus, paaiškės artimiausiais mėnesiais, kartu su tuo, ar bus išjudintas ir grąžinimų klausimas.
