Šveicarija rengia deportacijos skrydžius: išvykti įpareigoti 353 Maroko piliečiai

Šveicarijos migracijos tarnyba (SEM) pranešė artimiausiomis savaitėmis surengsianti kelis deportacijos skrydžius į Maroką. Šiuo metu iš Šveicarijos įpareigoti išvykti 353 Maroko piliečiai – tokį skaičių skelbia Šveicarijos dienraštis „Blick“, kurio pranešimu rėmėsi ir Maroko žiniasklaida.

Skrydžiai planuojami po kelerius metus trukusių nesutarimų dėl to, kaip ilgai Maroko institucijos nustato savo piliečių tapatybes. Be tokio patvirtinimo priverstinai išsiųsti žmogaus neįmanoma: kilmės šalis jo nepriima, kol nepripažįsta savo piliečiu.

Vienas žmogus per du mėnesius, 185 – per vieną

Pokyčio mastą rodo patys tapatybių skaičiai. Pasak Berno kantono vyriausybės nario Philippe’o Müllerio, nuo vasario iki kovo Maroko institucijos patvirtino vieno vienintelio žmogaus tapatybę. Balandį tokių atvejų buvo 185, gegužę ir birželį – po 14.

Lūžis sutapo su diplomatiniu spaudimu: balandžio 24 d. Šveicarijos teisingumo ministras Beatas Jansas kalbėjosi su Maroko užsienio reikalų ministru Naseru Bourita. Šveicarijos naujienų agentūra „SDA“ praneša ir apie kitą balandžio susitikimą šalies sostinėje Berne: ten su Bourita apie grąžinimą ir konsulinius reikalus kalbėjosi Federalinės tarybos, t. y. šalies vyriausybės, narys Ignazio Cassis.

„Kai Marokas nori, jis tapatybes nustato“, – dienraščiui „Blick“ sakė Mülleris, ragindamas Šveicariją spaudimo nemažinti.

SEM duomenimis, padidėjusį nustatytų tapatybių skaičių jau matyti ir išsiuntimų statistikoje: per 2026 m. pirmąjį pusmetį priverstinai išsiųsta beveik tiek žmonių, kiek per visus 2025 metus.

Berno kantone iš akiračio dingo 23 žmonės

Daugiau nei penktadalis visų išvykti įpareigotų žmonių – 83 – yra Berno kantone, viename iš 26 Šveicarijos kantonų, turinčių savo vyriausybę. Iš jų, „Blick“ duomenimis, 41 žmogaus tapatybė jau nustatyta.

Pasak Müllerio, 23 iš tų 83 žmonių dingo iš pareigūnų akiračio, o dar 14 yra suimti ikiteisminio tyrimo metu arba atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl išvežti jų šiuo metu neįmanoma.

Mülleris teigia, kad baudžiamosiose bylose tapatybę pavyksta nustatyti vos per kelias savaites, o visa išsiuntimo procedūra kartais užtrunka ilgiau nei metus. Būtent dėl to jis ir siūlo ilginti maksimalų sulaikymo prieš išsiuntimą terminą bent iki 18 mėnesių: jo vertinimu, dabartinės taisyklės neleidžia sulaikyti žmogaus tiek ilgai, kad jis nespėtų dingti.

Gegužės susitarimas dar nepasirašytas

Gegužės 22 d. Rabate, Maroko sostinėje, abiejų šalių atstovai sudarė techninį susitarimą dėl grąžinimo tvarkos. Dėl jo derėjosi Šveicarijos migracijos tarnybos vadovas Vincenzo Masciolis ir Maroko migracijos bei sienų priežiūros direktorius Khalidas Zeroualis.

Susitarime nustatyti terminai. Kaip SEM atstovas patvirtino agentūrai „SDA“, iki šiol pabėgėlio iš Maroko, kurio prašymas atmestas, tapatybė būdavo nustatoma vidutiniškai per daugiau nei 150 dienų. Pagal naują tvarką tai turėtų trukti ne ilgiau kaip 30 dienų, o laikini kelionės dokumentai, kuriuos paso neturinčiam žmogui parengia kilmės šalis, turėtų būti išduodami greičiau. Šalys taip pat sutarė plėsti policijos bendradarbiavimą – rengti mokymus ir keistis žiniomis.

Vis dėlto susitarimas dar neįsigaliojęs. SEM duomenimis, oficialiai jis bus pasirašytas vėliau ir dar turi būti patvirtintas Federalinės tarybos. Šveicarija su Maroku bendradarbiauja ir kitose srityse: nuo 2025 m. Marokas yra viena iš Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo prioritetinių šalių.

Ta pati kliūtis – ir Lietuvoje

Tą patį atotrūkį rodo ir Lietuvos statistika. „ELTA“ duomenimis, 2025 m. Migracijos departamentas priėmė daugiau nei 3,6 tūkst. sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo ir tik 130 sprendimų dėl jų išsiuntimo.

Šie du žodžiai reiškia skirtingus dalykus. Grąžinimas įpareigoja žmogų išvykti pačiam. Išsiuntimas reiškia, kad valstybė jį išveža priverstinai, o tam reikia kelionės dokumento, kurį išduoda tik kilmės šalis. Būtent tokio dokumento Šveicarija ir laukė iš Maroko.

Maroko piliečiai – antra pagal dydį grupė tarp žmonių, kuriuos ES šalys įpareigojo išvykti. ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį tokių buvo 6 435; daugiau tik Alžyro piliečių – 11 105. Iš viso per ketvirtį išvykti įpareigoti 108 475 ne ES piliečiai, o į ne ES šalis faktiškai grąžinta 34 550 žmonių.

Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. ES grąžinimo rodiklis siekė 28 % – Komisijos vertinimu, „vis dar per žemas“. Birželio pradžioje ES Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl Grąžinimo reglamento, kuris pakeis 2008 m. Grąžinimo direktyvą. Pagal jį valstybė narė galės pripažinti ir tiesiogiai vykdyti kitos valstybės narės priimtą sprendimą grąžinti.

Reglamentas taip pat palengvina keitimąsi duomenimis su ne ES šalimis ir leidžia jose steigti grąžinimo centrus. Tokius centrus bus galima steigti tik tose šalyse, kurios laikosi tarptautinių žmogaus teisių standartų, įskaitant taisyklę, draudžiančią išsiųsti žmogų ten, kur jam grėstų persekiojimas ar kankinimai.

Komisija nurodo, kuo skatina kilmės šalis bendradarbiauti: susitarimais dėl savų piliečių priėmimo atgal, finansavimu, vizų ir prekybos politika. Parlamentas preliminariam susitarimui pritarė birželio 17 d. (418 balsų už, 218 prieš, 30 susilaikė), tačiau reglamentą dar turi oficialiai priimti ir Parlamentas, ir Taryba. Šveicarija nėra ES narė, todėl jai šis reglamentas nebus taikomas.

Kas toliau

Nė vienas iš paskelbtų skrydžių dar neįvykdytas – SEM kalba apie artimiausias savaites. Liko ir du formalumai: gegužės susitarimas dar nepasirašytas ir nepatvirtintas Federalinės tarybos, o ES Grąžinimo reglamentas dar oficialiai nepriimtas.

Kiek žmonių bus išsiųsta, priklausys nuo to, kaip greitai Maroko institucijos patvirtins likusias tapatybes. Neaišku ir tai, kur yra 23 iš pareigūnų akiračio dingę žmonės.