JAV ėmė atiminėti žaliąsias korteles už politines pažiūras – teismuose sprendžiama, ar tai teisėta

Jungtinių Valstijų administracija ėmė naudoti retą imigracijos įstatymo nuostatą, leidžiančią atimti teisėto nuolatinio gyventojo – vadinamosios žaliosios kortelės – statusą iš užsieniečių dėl politinių pasisakymų. Sprendimą priima asmeniškai valstybės sekretorius Marco Rubio, o keli tokie atvejai jau pasiekė teismus, kuriuose sprendžiama, ar tokia praktika nepažeidžia žodžio laisvės.

Kaip veikia mechanizmas

Teisinis pagrindas – Imigracijos ir pilietybės akto nuostata (INA 237(a)(4)(C)), leidžianti išsiųsti užsienietį, jei valstybės sekretorius turi „pagrįstų priežasčių manyti“, kad jo buvimas ar veikla šalyje turėtų „rimtų neigiamų užsienio politikos pasekmių“. Atskiras poskyris numato: kai vienintelis pagrindas yra žmogaus teisėti įsitikinimai, pasisakymai ar ryšiai, sekretorius pats turi nuspręsti, kad jie „pakenktų esminiam JAV užsienio politikos interesui“.

Kaip pažymi teisinis leidinys „Above the Law“, ši nuostata istoriškai naudota itin retai ir suteikia sekretoriui neįprastai plačią sprendimų laisvę – praktiškai leisdama vertinti žmogaus pažiūras. Kad tai nėra pavieniai sprendimai, rodo ir pačios administracijos pranešimai: Valstybės departamentas 2026 m. balandį viešai paskelbė nutraukiąs kelių su Irano režimu siejamų asmenų nuolatinio gyventojo statusą.

Bandomoji byla – Mahmoudo Khalilo

Ryškiausias precedentas – Alžyro piliečio, Kolumbijos universiteto magistranto Mahmoudo Khalilo byla. Žaliąją kortelę jis buvo gavęs 2024 m., o 2025 m. kovo 8 d. jį be teismo orderio sulaikė JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnai; apie 104 dienas buvo laikomas sulaikymo centre Luizianoje. Pasak NPR ir CBS, Marco Rubio pateikė dviejų puslapių memorandumą, kuriame teigiama, kad Khalilo buvimas šalyje turėtų „rimtų neigiamų užsienio politikos pasekmių“.

Byla tapo mechanizmo išbandymu. Naujojo Džersio federalinis teisėjas Michaelas Farbiarzas 2025 m. gegužę pripažino nuostatą „galimai prieštaraujančia Konstitucijai“ dėl neapibrėžtumo ir tų pačių metų birželį Khalilą paleido už užstatą. 2026 m. balandį Imigracijos apeliacinė taryba jo apeliaciją atmetė ir paliko galioti išsiuntimo įsakymą – remdamasi ne pažiūromis, o tariamu narysčių nuslėpimu žaliosios kortelės anketoje. Dar anksčiau, 2026 m. sausį, apeliacinis teismas dviejų balsų prieš vieną panaikino Farbiarzo draudimus, nusprendęs, kad federalinis teismas neturi jurisdikcijos, kol nebaigtas imigracinis procesas. Vis dėlto Khalilas lieka laisvėje ir nėra išsiųstas, kol sprendimai peržiūrimi, o 2026 m. birželį jis kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą. Byla lieka atvira.

Naujausias, kol kas nepatvirtintas atvejis

Dar vienas galimas šios praktikos pavyzdys – kuveitiečio Tareqo Alkhudari atvejis, tačiau čia faktai kur kas silpnesni. Konservatyvus leidinys „Daily Wire“ pirmasis pranešė, kad Alkhudari, 2014 m. atvykęs studento viza į San Chosė valstijos universitetą ir 2024 m. lapkritį gavęs žaliąją kortelę, neteko statuso dėl įrašų socialiniuose tinkluose. Leidinio žodžiais, juose girtas „Hamas“ 2023 m. spalio 7 d. išpuolis, Amerika vadinta „priešu“, o prezidentui Donaldui Trumpui bei Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu linkėta mirties. Leidinys citavo tik anoniminį Valstybės departamento pareigūną.

Šio konkretaus atvejo nepatvirtino nė vienas neutralus ar pagrindinės srovės leidinys, o Valstybės departamento pranešimuose Alkhudari nėra įvardytas. Nepriklausomai atsekamas tik pats sulaikymas: jo rėmėjų surengtoje lėšų rinkliavoje nurodoma, kad Brukline gyvenusį Alkhudari – aprašomą kaip rašytoją, kino kūrėją ir dailės mokytoją – ICE sulaikė liepos 3 d. ir be įspėjimo perkėlė į Luizianą, priežasties nenurodydama. Du pasakojimai apie tą patį žmogų nesutampa, todėl kaltinimai jam lieka neįrodyti.

Konstitucinis ginčas ir žvilgsnis iš Europos

Esminis klausimas – ar teisėto nuolatinio gyventojo statusą apskritai galima atimti už teisėtus pasisakymus. Pilietinių laisvių organizacijos, tarp jų ACLU ir libertarinis „Cato“ institutas, teigia, kad Konstitucijos Pirmosios pataisos saviraiškos apsauga galioja ir nepiliečiams, todėl tokie sprendimai ją pažeidžia. Luizianos imigracijos teisėja yra atvirai pareiškusi neturinti jurisdikcijos vertinti nuostatos konstitucingumo – šį ginčą spręs aukštesnės instancijos.

Europos teisinėje tradicijoje kartelė aukštesnė. ES ilgalaikių gyventojų direktyva numato, kad ilgalaikį gyventoją išsiųsti galima tik esant realiai ir esamai grėsmei, o ne dėl pažiūrų; Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnis saviraiškos laisvę garantuoja visiems valstybės jurisdikcijoje esantiems asmenims, ne vien piliečiams. Lietuvos skaitytojui tema nesvetima: LRT jau anksčiau nagrinėjo, ar JAV griežtėjanti migracijos politika galėtų paliesti ir ten gyvenančius lietuvius. Ar valstybė gali atimti nuolatinio gyventojo statusą už teisėtus pasisakymus, dabar sprendžia JAV teismai.