Bolonijoje per policijos sulaikymą mirė Maroko pilietis; pradėtas tyrimas, mieste – protestai

Šiaurės Italijos mieste Bolonijoje kelias dienas vyksta protestai po to, kai liepos 19 d. per policijos sulaikymą mirė 42 metų Maroko pilietis Abderrahimas Fakiras. Bolonijos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, o gyventojo nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame vyras prašo pagalbos, sukėlė plačią diskusiją apie policijos naudojamus sulaikymo būdus.

Kas žinoma apie įvykį

Pasak italų žiniasklaidos, sekmadienį Bolonijos Pilastro rajone gyventojai iškvietė policiją dėl agresyviai besielgiančio vyro, gadinusio automobilius. Atvykę pareigūnai Fakirą paguldė ant žemės kniūbsčią, panaudojo pipirinį purškalą, surakino rankas ir surišo kulkšnis.

Vaizdo įraše, kurį nufilmavo vietos gyventojas ir kuris plačiai pasklido internete, matyti, kaip vyras kartoja „padėkite, padėkite, gana“, o paskui nutyla. Kaip pranešė „CBS News“, greitosios medikai buvo šalia, tačiau iš pradžių nesiartino. Fakiras Italijoje gyveno nuo vaikystės, buvo teisėtas šalies gyventojas su tvarkingais dokumentais ir smulkaus verslo savininkas.

Mirties priežastis dar nenustatyta. Paskirtas skrodimas, kuris turi parodyti, ar prie mirties prisidėjo sulaikymo būdas, sveikatos sutrikimas, ar kitos aplinkybės.

Tyrimas ir naujasis „45-bis“ mechanizmas

Prokuratūra į tyrimo dėl neatsargaus gyvybės atėmimo medžiagą įtraukė šešis asmenis – du policijos pareigūnus ir keturis greitosios medikus. Vis dėlto, kaip aiškina italų leidinys „Il Post“, jie registruoti ne kaip įtariamieji (it. indagati), o pagal naują procedūrą – vadinamąjį „Modello 45-bis“ mechanizmą.

Šį mechanizmą įvedė 2026 m. vasarį priimtas vyriausybės „saugumo dekretas“. Pagal jį prokuroras pirmiausia turi 30 dienų nuspręsti, ar bylą nutraukti, ar tęsti tyrimą; prireikus papildomo tyrimo skiriama dar iki 120 dienų, kol asmenys būtų arba nebūtų registruojami formaliais įtariamaisiais. Procedūra taikoma, kai iš pradžių atrodo, kad veiksmai galėjo turėti teisėtą pagrindą, pavyzdžiui, pareigų vykdymą. Kritikai šią tvarką vadina „skydu“ pareigūnams, o vyriausybės šalininkai – būdu išvengti ankstyvos „įtariamojo“ stigmos, kol aplinkybės neištirtos.

Protestai ir politinis ginčas

Po Fakiro mirties Bolonijoje ir kituose Italijos miestuose kelias dienas vyko protestai. Dalis jų peraugo į susirėmimus: pasak „CNN“ ir „Al Jazeera“, degė automobiliai, buvo daužomos parduotuvių vitrinos, o kai kurie protestuotojai mėtė butelius ir petardas. Policija naudojo vandens patrankas ir ašarines dujas; sužeista tiek protestuotojų, tiek pareigūnų. Bolonijos policijos duomenimis, nukentėjo 64 teisėsaugos pareigūnai.

Įvykis suskaldė Italijos politikus. Vicepremjeras Matteo Salvinis ir jo partija „Lega“ gynė pareigūnus bei ragino leisti teismui išsiaiškinti aplinkybes. ES reikalų ministras Tommaso Fotis protestuotojų šūkius „policija – žudikai“ pavadino gėdingais. Bolonijos meras ir profsąjungos palaikė taikius protestuotojus, tačiau ir pats meras smurtą pavadino „aklu, nepateisinamu ir beprasmiu“.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ragino tiesos ieškoti „kruopščiai, be išankstinių nuostatų ir be jokių nuolaidų“, kartu pabrėždama, kad „niekas negali pateisinti smurto prieš teisėsaugą“. Fakiro šeima reikalauja teisingumo – sesuo žiniasklaidai teigė, kad brolis buvo nužudytas „šaltakraujiškai“.

Žiniasklaidoje ir per protestus įvykis lyginamas su 2020 m. George'o Floydo žūtimi Jungtinėse Valstijose, kuri irgi įvyko vyrą prispaudus prie žemės. Kuo baigsis Bolonijos tyrimas, paaiškės atlikus skrodimą ir prokuratūrai priėmus sprendimą dėl tolesnės bylos eigos.