Didžioji Britanija pradėjo valstybinį tyrimą dėl vaikus išnaudojusių gaujų ir institucijų neveiklumo
Nepriklausomas tyrimas su teisinėmis galiomis aiškinsis, kaip policija, savivaldybės ir socialinės tarnybos dešimtmečiais neapsaugojo vaikų nuo grupinio seksualinio išnaudojimo.

Didžiojoje Britanijoje pradėjo darbą valstybinis nepriklausomas tyrimas dėl vadinamųjų „grooming gangs“ – grupinio vaikų seksualinio išnaudojimo – ir dėl valstybės institucijų reakcijos į šį reiškinį. Tyrimo įgaliojimai (angl. terms of reference) paskelbti 2026 m. kovo 31 d., o formaliai darbas pradėtas balandžio 13 d.
Skirtingai nei plačiai socialiniuose tinkluose cituojami privatūs pranešimai, šis tyrimas oficialus ir turi teisines galias: jis įsteigtas pagal 2005 m. Tyrimų įstatymą (Inquiries Act) ir gali reikalauti, kad institucijos bei liudytojai pateiktų dokumentus ir paaiškinimus.
Ką tiria valstybinis tyrimas
Tyrimas apima Angliją ir Velsą ir nagrinėja laikotarpį nuo 1996 m. iki 2029 m. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jam skirta ne daugiau kaip treji metai ir 65 mln. svarų biudžetas. Įgaliojimuose apibrėžta, kad tiriami „sisteminiai, instituciniai ir individualūs“ trūkumai, tai yra, kaip policija, savivaldybės, socialinės tarnybos ir kitos įstaigos dešimtmečiais nesugebėjo apsaugoti vaikų. Šalia nacionalinių atskaitomybės klausymų vyksta vietiniai tyrimai; pasak oficialios tyrimo svetainės, pradedama nuo Oldhamo, Bradfordo ir Keighley bei Londono.
Tyrimui vadovauja buvusi Anglijos vaikų reikalų komisarė baronienė Anne Longfield, kartu su narėmis Zoë Billingham ir Eleanor Kelly paskirta 2025 m. gruodžio 9 d. Tyrimas veikia kartu su nacionaline policijos operacija „Beaconport“, peržiūrinčia šimtus anksčiau uždarytų bylų.
Ką rodo turimi duomenys
Nors bendro patikimo nacionalinio aukų skaičiaus nėra, o kaltininkų etninė kilmė šalies mastu registruota nenuosekliai, atskiros bylos yra gerai dokumentuotos. 2014 m. nepriklausomas tyrimas Rotherhamo mieste, vadinamoji Jay ataskaita, nustatė, kad 1997–2013 m. ten seksualiai išnaudota apie 1 400 vaikų; daugumą aukų sudarė baltaodės britės mergaitės, o dauguma nusikaltusių asmenų, ataskaitos duomenimis, buvo iš etninių mažumų bendruomenių. Nacionalinės nusikaltimų agentūros (NCA) operacijos „Stovewood“ duomenimis, dauguma Rotherhamo bylose nuteistų asmenų buvo pakistaniečių kilmės.
Kilmės klausimą tiesiogiai nagrinėjo ir baronienės Louise Casey nacionalinis auditas, paskelbtas 2025 m. birželį. Jo duomenimis, nusikaltusių asmenų etninė kilmė nefiksuota net dviejuose trečdaliuose bylų, todėl duomenų „nepakanka, kad būtų galima daryti išvadas apie grupinio išnaudojimo kaltininkų etninę kilmę nacionaliniu mastu“. Vis dėlto trijose audito nagrinėtose policijos teritorijose – Didžiojo Mančesterio, Vakarų ir Pietų Jorkšyro – įtariamieji „neproporcingai dažnai buvo azijiečių kilmės vyrai“. Auditas taip pat užfiksavo baltaodžių britų, europiečių, afrikiečių ir Artimųjų Rytų kilmės kaltininkų bylų.
Duomenų spragos, pasak audito, yra dalis pačios problemos: institucijos kartais vengdavo šios temos „bijodamos pasirodyti rasistinės“. Kaip pažymėjo L. Casey, „blogiausia, ką gali padaryti rasės ir etniškumo klausimu, – rinkti duomenis puse lūpų“.
„250 000“ skaičius – iš kur jis ir kodėl ginčytinas
Internete plačiai plintantis 250 000 aukų skaičius nėra oficialus. Faktų tikrintojų duomenimis, tai nėra nei vyriausybės vertinimas, nei policijos statistika, nei patikrintas nacionalinis skaičius: jis kilo iš lordo Malcolmo Pearsono pasisakymo Lordų rūmuose, o parlamentaro Ruperto Lowe’o privačiame pranešime buvo teigiama, kad, vietinius atvejus išplėtus prielaidomis apie neužfiksuotą išnaudojimą, tokia visos šalies suma esą įmanoma. Išsamios skaičiavimo metodikos pranešime nepateikta. Pati A. Jay, vadovavusi Rotherhamo tyrimui, teigia, kad „patikimų nacionalinių duomenų apie vaikų seksualinį išnaudojimą Jungtinėje Karalystėje šiuo metu nėra“.
Dėl paties reiškinio tikrumo ginčų kur kas mažiau. Realios, teismų patvirtintos bylos yra Rotherhame, Ročdeile, Telforde, Oksforde ir Hadersfilde – su nuosprendžiais ir oficialiais tyrimais. Tikrąjį bendrą mastą, remiantis įrodymais, o ne ekstrapoliacijomis, ir turi nustatyti naujasis valstybinis tyrimas.
Kas toliau
Tai tęstinis procesas: išvadas ir rekomendacijas planuojama skelbti etapais, o ne vienu galutiniu pranešimu. Nukentėjusiesiems tyrimas sukūrė atskirą paramos ir liudijimų platformą, o artimiausiu metu turi prasidėti nacionaliniai atskaitomybės klausymai ir pirmieji vietiniai tyrimai.

Šaltiniai