Nuo Kretos iki Berlyno: tyrimai atskleidė „Hamas“ ginklų tinklą Europoje ir planus surengti išpuolį per spalio 7-osios metines

Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ) tyrimas ir Vokietijos federalinės prokuratūros pateikti duomenys rodo, kad teroristinė organizacija „Hamas“ ne vienus metus kūrė operatyvinį tinklą Europoje: ginklų sandėlius, sprogmenų gamybos pajėgumus ir vadinamąsias miegančias kuopeles, kurios, tyrėjų vertinimu, rengė išpuolius prieš žydų, Izraelio ir Vakarų objektus. Pasak NZZ, viena galima išpuolio data buvo pasirinkta 2025 m. spalio 7-oji – antrosios „Hamas“ surengtų žudynių Izraelyje metinės.

Tyrimas tęsiamas. Nuo 2025 m. rudens Vokietijos federalinis generalinis prokuroras davė nurodymus sulaikyti devynis įtariamuosius Vokietijoje ir užsienyje, dalį jų – bendradarbiaujant su kitų Europos valstybių teisėsauga. Pirmieji trys įtariamieji, prokuratūros duomenimis, sulaikyti 2025 m. spalio 1 d., likus vos kelioms dienoms iki minėtų metinių.

Nuo Kretos iki Berlyno

Vieną naujausių sulaikymų 2026 m. birželio 6 d. Kretoje įvykdė Graikijos nacionalinė žvalgybos tarnyba (EYP) kartu su Antiteroristine valdyba (DAEEB). Agios Nikolaos kurorte sulaikytas 37 metų vyras, neseniai pradėjęs dirbti elektriku prabangiame viešbutyje. Šaltinių duomenys apie pilietybę nesutampa: NZZ jį vadina palestiniečių kilmės egiptiečiu, o birželį „Euronews“ ir „Reuters“, remdamosi Graikijos pareigūnų informacija, rašė apie palestiniečių kilmės užsienietį. Pasak „Reuters“, vyras ilgus metus gyveno Gazos Ruože, 2023 m. atvyko į Graikiją ir gavo prieglobstį. Vardo pareigūnai neskelbia.

Per kratas Kretoje ir Atėnuose, pasak tyrėjų, rasta chemikalų, laboratorinės įrangos ir tiksliųjų svarstyklių, taip pat telefonų, nešiojamųjų kompiuterių ir duomenų laikmenų. „Reuters“ duomenimis, tyrėjai nustatė, kad vyras internetu buvo užsisakęs sprogmenims tinkamų medžiagų, tačiau jų negavo. Graikijos ir Kipro kuopelė, kaip įtariama, rengė išpuolį prieš į Graikijos uostus reguliariai plaukiantį Izraelio kruizinį laivą (žiniasklaida jį įvardija „Crown Iris“).

2026 m. birželio 11 d. Graikijos teismas skyrė vyrui suėmimą iki bylos nagrinėjimo. Kaltę jis neigia. Jo advokatas Spyridonas Pantazis naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad įrodymai menki ir prieštaringi, o „kaltinamojo būdas, mąstysena ir laikysena niekuo nepanašūs į nusikaltėlio ar teroristo“.

NZZ duomenimis, šis įtariamasis su kitu asmeniu 2025 m. keliavo per Šveicariją, Katarą ir Indoneziją į Malaiziją, kur, tyrėjų manymu, buvo išmokytas gaminti sprogmenis. Tyrimas šią bylą sieja su platesniu tinklu, apimančiu Vokietiją, Austriją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Lenkiją, Bulgariją, Kiprą ir Graikiją.

Ginklai ir sandėliai

Pasak NZZ, per Skandinaviją, Vokietiją ir Austriją tinklas pergabeno bent 13 pistoletų, automatą AK-47 ir daugiau nei 900 šovinių. Vokietijos tyrėjų teigimu, ginklų sandėlius Europoje „Hamas“ ėmė kurti dar 2019 m. Austrijos sostinėje Vienoje, išsinuomotoje sandėliavimo patalpoje, lagamine rasti penki pistoletai ir dešimt apkabų; ginklų sandėlių, tyrimo duomenimis, būta ir Bulgarijoje, Danijoje bei Lenkijoje.

2023 m. vasarį, likus maždaug aštuoniems mėnesiams iki spalio 7-osios žudynių, Vokietijos kuopelė, kaip nurodo NZZ, gavo „Hamas“ pareigūnų Libane nurodymus rengtis išpuoliams prieš žydų, Izraelio ar amerikiečių objektus. Įtariama, kad buvo sekami šie taikiniai: Ramšteino JAV oro bazė, Izraelio ambasada Berlyne ir Tempelhofo laukas (Tempelhofer Feld). Per kratas tyrėjai, pasak NZZ, aptiko iš anksto nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame prisiimama atsakomybė; leidinio vertinimu, tai rodo, kad išpuoliui rengtasi kryptingai ir kad buvo parengta vieša propagandinė medžiaga.

Kas vadovavo ir kas toliau

Tyrėjų vertinimu, operacijai vadovavo Libane įsikūrę „Hamas“ vadovai, tarp jų karinis vadas Khalilas al-Kharrazas, žuvęs per Izraelio smūgį 2023 m. Keli Vokietijos kuopelės nariai, kaip nurodo NZZ, buvo nufilmuoti dalyvaujantys jo laidotuvėse Libane. Izraelio žvalgyba „Mossad“ tvirtina, kad dalis išpuolių Europoje planuota Katare, galbūt ir Turkijoje; tai žvalgybos, o ne teismo ar prokuratūros vertinimas.

Dalis bylos jau pasiekė teismus. 2026 m. vasarį keturiems asmenims skirtos nuo penkerių iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmės už narystę užsienio teroristinėje organizacijoje. Likusiems įtariamiesiems galioja nekaltumo prezumpcija – jiems pareikšti kaltinimai, tačiau bylos dar nagrinėjamos.

Artimiausias žingsnis – Kipre. Kaip pranešė Kipro naujienų agentūra, Kipro baudžiamųjų bylų teismas 2026 m. rugpjūčio 6 d. pradės nagrinėti trijų asmenų bylą: 2026 m. gegužės 22 d. Kipre sulaikytų dviejų palestiniečių (32 ir 38 metų) ir dar vieno asmens. Jie kaltinami terorizmu ir naryste uždraustoje organizacijoje. Graikijos piliečių apsaugos ministras Michalis Chrysochoidis „Skai“ radijui sakė, kad Graikijos ir Kipro bylos rodo, jog Europoje veikė platesnis tinklas, mėginęs rengti teroro aktus.

Lietuvos skaitytojui tinklo geografija svarbi ir dėl artumo: artimiausi žinomi sandėliai buvo Lenkijoje ir Danijoje, o ginklai gabenti per Skandinaviją, t. y. visai netoli Baltijos šalių. „Hamas“ Europos Sąjungoje įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, o po 2023 m. spalio 7-osios visoje ES sustiprinta žydų bendruomenių ir jų objektų apsauga. Vokietijos prokuratūra tyrimą tęsia, todėl galutinis tinklo mastas dar gali paaiškėti.

Patikslinimas (2026 m. liepos 29 d.). Pirminiame tekste Kretoje sulaikytas vyras be išlygų vadintas „palestiniečių kilmės egiptiečiu“ – tai NZZ versija, kurią pateikėme kaip nustatytą faktą. Birželį „Reuters“ ir „Euronews“, remdamosi Graikijos pareigūnų informacija, rašė apie palestiniečių kilmės užsienietį. Tekstas patikslintas: dabar nurodomos abi versijos su šaltiniais, o redakcija nė vienos neskelbia kaip galutinės. Ištaisytas ir Vienoje rastos ginklų slėptuvės turinio aprašymas – pirminiame tekste klaidingai nurodyti šoviniai bei sprogstamieji įtaisai. Taip pat įvardytos sulaikymą atlikusios tarnybos. Straipsnis papildytas informacija apie birželio 11 d. skirtą suėmimą; nurodyta, kad kaltinamasis kaltę neigia, ir pateikta jo advokato pozicija.