Pabėgėlių centre gyvenęs kaltinamasis prisipažino nužudęs 17-metę Lisą
Nyderlandai iki šiol nežino, kas jis toks: dokumentų vyras neturi, o jo pasakojimo apie save patikrinti nepavyko. Bylą iš esmės teismas nagrinės tik 2027 m. sausį – laukiama teismo psichiatrijos išvadų.
Byla Nyderlanduose nagrinėjama beveik metus, nors kaltinamasis jau viską prisipažino. 2026 m. vasario 11 d. posėdyje 23 metų vyras teismui pripažino, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. Duivendrechte, Amsterdamo pakraštyje, nužudė 17-metę Lisą iš netoliese esančio Abcoude miestelio, o dar prieš tai išžagino vieną moterį ir bandė išžaginti kitą, kaip pranešė Nyderlandų viešasis transliuotojas „NOS“. Nuosprendžio vis dar nėra, o bylos nagrinėjimą iš esmės stabdo teismo psichiatrų vertinimas.
Tą naktį mergina dviračiu grįžo namo iš Amsterdamo. Prokuratūros duomenimis, vyras sulaikytas jau kitą dieną, 2025 m. rugpjūčio 21 d.
Ką nurodo prokuratūra
Nyderlandų prokuratūra (Openbaar Ministerie) 2025 m. lapkritį išdėstė, kuo grindžia kaltinimus. Prokuratūros duomenimis, kaltinamojo DNR rasta ir ant nužudytos merginos kūno, ir ant išžagintos moters kūno. Pabėgėlių priėmimo centre, kuriame jis tuo metu gyveno, jo asmeninių daiktų spintelėje pareigūnai rado peilį su aukos DNR. Prie kūno likusiame telefono dėkle buvo ir aukos kraujo, ir kaltinamojo DNR, o kamerų įrašuose iš abiejų įvykio vietų matomas tas pats dviratis.
Iš pradžių vyras tvirtino nieko neatsimenantis. Vasarį, po dviejų dienų apklausų, prisipažino dėl visų trijų epizodų, o ankstesnį neigimą paaiškino baime. Advokatai teigia, kad kaltinamojo pakaltinamumas ribotas arba jo visiškai nėra: pats vyras sako veikęs girdėdamas balsus.
Kodėl tapatybė iki šiol nenustatyta
Šio klausimo Nyderlandų institucijos taip ir neišsprendė. Prokuratūra 2025 m. lapkritį pareiškė, kad „nebuvo įmanoma šimtu procentų nustatyti, kas jis toks“. Dokumentų jis neturi, o savo pasakojimo apie gyvenimą niekuo nepagrindžia.
Jis save vadina Chris Jude ir sako esąs iš Nigerijos; kito vardo neturėdama, šį vardą vartoja ir prokuratūra. Pagal jo paties pasakojimą, jis – iš Afrikos į Europą atvykęs migrantas: augo vaikų namuose, per Nigerį, Alžyrą ar Libiją ir Tunisą pasiekė Viduržemio jūrą, o atplaukė per Italijos Lampedūzos salą. Tačiau, kaip pranešė „NOS“, viso to patikrinti nepavyko: nė vieno jo gyvenimo etapo institucijos nepatvirtino dokumentais. Pilietybė taip ir nepatvirtinta – ją nurodo tik jis pats.
Patikimai žinomi tik procedūriniai faktai: 2025 m. birželio 21 d. jis užsiregistravo Nyderlandų pagrindiniame registracijos centre Ter Apelyje, šalies šiaurės rytuose, o vėliau buvo apgyvendintas Amsterdamo pietryčiuose. Iki nusikaltimo Nyderlanduose praleido maždaug du mėnesius.
Kodėl teismas užtruks iki 2027-ųjų
Vyras stebimas „Pieter Baan“ centre, Nyderlandų teismo psichiatrijos klinikoje, kuri turi atsakyti, kiek jis pakaltinamas. 2026 m. balandžio 30 d. posėdyje nuspręsta, kad centrui reikia dar maždaug trijų mėnesių; išvados laukiama rugsėjį, rašo „Hart van Nederland“. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės numatyti dar du parengiamieji posėdžiai – 2026 m. rugsėjo 15 d. ir lapkričio 24 d. Nagrinėjimui paskirtos kelios dienos – dėl bylos sunkumo ir sudėtingumo. Dėl tikslios nagrinėjimo pradžios šaltinių duomenys skiriasi: „Hart van Nederland“ nurodo 2027 m. sausio 18, 20 ir 22 d., o „NOS“ – sausio 22 d.
2026 m. birželio 24 d. posėdyje teismas užbaigė ir atskirą bylos šaką: tyrimą dėl 1 678 policijos pareigūnų, kurie tikrino bylos duomenis vidinėse policijos sistemose. Kaltinamojo advokatai siekė išsiaiškinti, kurie pareigūnai tai darė ir ar visi turėjo tarnybinį pagrindą. Teismas nutarė, kad aiškintasi pakankamai ir dėmesį reikia grąžinti pačiai bylai. Prokurorai tvirtino, kad įrašų tikrinimas buvo įprasta praktika, ypač tuo metu, kai įtariamasis dar nebuvo sulaikytas.
Ką pakeitė Amsterdamas
Savivaldybė iškart po nusikaltimo skyrė 6 mln. eurų, o naujoje koalicijos sutartyje numatė dar 10 mln. eurų ketveriems metams. Planuojama geriau apšviesti dviračių trasas, jas pertvarkyti, įdarbinti specialiai apmokytus savivaldybės pareigūnus, sukurti porų sistemą, kad namo nereikėtų grįžti vienam, ir atidaryti pagalbos centrą seksualinio smurto aukoms.
Aukų advokatas Richardas Korveris šias priemones „AT5“ pavadino „per mažai ir per vėlai“ bei „pleistrais“. Praėjus devyniems mėnesiams nuo paskelbimo, didelė dalis priemonių dar neįgyvendinta.
Lietuvos kontekstas
Nyderlandai ir Lietuva yra ES ir Šengeno erdvės narės, tad prieglobsčio procedūras abiejose šalyse reglamentuoja ta pati ES teisė, tačiau mastai visiškai skirtingi. Migracijos departamento duomenimis, daugiausia prieglobsčio prašymų Lietuvoje gauta 2021 m., per Baltarusijos suorganizuotą hibridinę ataką – tada sulaukta 4 259 prašymų. Vėliau skaičiai smuko: 1 051 (2022 m.), 575 (2023 m.) ir 362 (2024 m.).
Lietuvoje toks pat pakaltinamumo klausimas sprendžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Baudžiamojo kodekso 17 straipsnis nustato nepakaltinamumą, 18 straipsnis – ribotą pakaltinamumą, o 98 straipsnis leidžia teismui skirti priverstines medicinos priemones. Ekspertizes atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kol „Pieter Baan“ centro išvadų nėra, neaišku, ar kaltinamasis bus laikomas pakaltinamu ir kokią sankciją teismas galės skirti. Vyras tebėra suimtas. 2026 m. rugsėjo 15 d. posėdyje turėtų būti aptartas psichiatrų vertinimas.
Šaltiniai