WODC ataskaita: Alžyro, Maroko ir Tuniso pabėgėliai Nyderlanduose dažniausiai įtariami nusikaltimais

Nyderlandų teisingumo ir saugumo ministerijos mokslinių tyrimų centras WODC liepos 2 d. paskelbė 2025 m. pabėgėlių incidentų stebėsenos ataskaitą. Iš beveik 113 000 žmonių, praėjusiais metais gyvenusių valstybinės priėmimo agentūros COA centruose, nusikaltimu buvo įtarti 3 % – likusieji 97 % nusikaltimu apskritai nebuvo įtariami. Kartu ataskaita rodo, kad tarp atskirų tautybių šis rodiklis smarkiai skiriasi.

Didžioji dauguma pabėgėlių niekada nebuvo įtarti

WODC duomenimis, šis 3 % rodiklis išlieka gana stabilus nuo 2019 m. Iš viso policija 2025 m. užregistravo 7 515 nusikaltimų, kuriuose įtariamasis buvo pabėgėlis – beveik ketvirtadaliu daugiau nei metais anksčiau. Tačiau per tą patį laikotarpį pabėgėlių padaugėjo 6 %, todėl WODC teigia negalintis vienareikšmiškai nustatyti, kas lėmė užregistruotų nusikaltimų augimą.

Dažniausias incidentų tipas pačiuose centruose jau kelerius metus – smurtinis arba žodinis konfliktas, kuriame kasmet dalyvauja 11 % gyventojų. Už centrų ribų įvykdytų nusikaltimų didžiąją dalį (64 %) sudarė turtiniai nusikaltimai, dažniausiai vagystės iš parduotuvių.

WODC duomenimis, tarp įtariamųjų taip pat neproporcingai daug nepilnamečių – jie sudaro 21 % visų įtariamųjų. Tarp be tėvų atvykusių nepilnamečių pabėgėlių nusikaltimu buvo įtarti 8 %. WODC tyrėja Sanne Noyon pabrėžė, kad su policija susiduria tik maža pabėgėlių dalis, ir tai nebūtinai sutampa su įspūdžiu, kuris susidaro sekant naujienas.

Kodėl tautybių rodikliai skiriasi

Už bendro vidurkio slypi dideli skirtumai tarp kilmės šalių. „NL Times“, remiantis WODC duomenimis, skelbia, kad nusikaltimu buvo įtarti 33 % iš Alžyro, 31 % iš Maroko ir 25 % iš Tuniso atvykusių pabėgėlių. Prie dažniau įtariamų tautybių WODC priskiria ir gruzinus, tačiau tikslaus jų rodiklio centras viešai nenurodė.

Patį skirtumą WODC aiškina struktūriniais veiksniais. Dažniau įtariami jaunesni vyrai, taip pat tie pabėgėliai, kurie turi mažai galimybių gauti leidimą gyventi šalyje – o būtent tokia yra daugumos iš Alžyro, Maroko ir Tuniso atvykstančių žmonių padėtis. Tyrėjai taip pat pažymi, kad palyginus grupes pagal amžių ir lytį, nusikalstamumo skirtumas tarp pabėgėlių ir bendros populiacijos greičiausiai sumažėtų.

Ką tai reiškia Lietuvai

Trys ataskaitoje minimos šalys tiesiogiai susijusios su naujausiu ES migracijos politikos žingsniu – tačiau su visai kitu pagrindu nei WODC nusikalstamumo duomenys. 2025 m. gruodžio 18 d. ES pasiekė politinį susitarimą dėl pirmojo bendro „saugių kilmės šalių“ sąrašo – tai dalis Migracijos ir prieglobsčio pakto reformos. Šalis į sąrašą įtraukia ne nusikalstamumo, o persekiojimo rizikos vertinimas: laikoma, kad jų piliečiams grėsmė namuose paprastai yra maža. Į sąrašą, be kita ko, įtraukti Marokas, Tunisas ir ES kandidatė Gruzija, taip pat Kosovas, Bangladešas, Kolumbija, Egiptas ir Indija.

Praktiškai tai reiškia, kad šių šalių piliečių prieglobsčio prašymai valstybėse narėse nagrinėjami pagreitinta tvarka, taikant prielaidą, jog jų kilmės šalis paprastai yra saugi. Šią prielaidą galima paneigti, jei asmuo įrodo pagrįstą persekiojimo ar rimtos žalos grėsmę grįžus. Sąrašą 2026 m. vasario 23 d. galutinai patvirtino ES Taryba, o taikyti jį pradėta kartu su visu Migracijos ir prieglobsčio paktu – ta pati tvarka galioja ir Lietuvoje, kur ją įgyvendina Migracijos departamentas.

Ši WODC ataskaita nėra vienkartinis tyrimas: centras gyventojų incidentus ir nusikaltimus COA centruose stebi kasmet nuo 2022 m., todėl naujų palyginamų duomenų galima tikėtis kitais metais.