Afganistane gimęs vyras įtariamas nužudęs 30-metę norvegę – prieš devynias dienas policija jį buvo sulaikiusi ir paleidusi

Liepos 26 d. popiet Norvegijos pietvakariuose, Nærbø gyvenvietėje Jæreno pakrantėje, policija buvo iškviesta į privatų namą dėl sunkiai sužalotos moters. Trisdešimtmetė Maren Sømme nugabenta į Stavangerio universitetinę ligoninę, o kitą dieną mirė. Nužudymu įtariamas jos partneris, 34 metų vyras, su kuriuo ji gyveno tuo pačiu adresu. Įtariamasis kaltės nepripažįsta.

Policijai ši pora buvo žinoma ir anksčiau. Kaip pranešė TV 2, likus devynioms dienoms tas pats vyras jau buvo sulaikytas ir įtariamas smurtu prieš Sømmę – ir po apklausos paleistas. Šeimos vardu paskelbtame pareiškime NRK artimieji sakė: „Maren buvo rūpestinga mergina ir brangus šeimos narys. Deja, ji susidūrė su netinkamu vyru. Esame giliai sukrėsti to, kaip brutaliai ji mirė ir kad pagalba nespėjo laiku.“

Devynios dienos

Liepos 17 d. Sør-Vest policijos apygarda pradėjo baudžiamąją bylą, kurioje 34-metis buvo įtariamas fiziniu smurtu, o Sømme turėjo nukentėjusiosios statusą. Vyras buvo sulaikytas ir apklaustas, apklausta ir pati Sømme; netrukus jis paleistas. Ši byla tebebuvo tiriama, kai sekmadienį policija atvyko į namą Nærbø.

Policijos prokuroras Fredrikas Martinas Soma atsisakė paaiškinti, kokios apsaugos priemonės tuomet buvo svarstytos. „Suprantame, kad keliami klausimai dėl to, kokias prevencines priemones policija svarstė šioje byloje“, – sakė jis TV 2. „Prie šių klausimų turėsime grįžti, bet dabar mūsų pagrindinis dėmesys – vykstantis nužudymo tyrimas.“

Artimųjų atstovas advokatas Brage Nordgårdas NRK bylą pavadino „baisia, groteskiška“ ir pridūrė, kad jei byloje bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai bus labai rimta, nes kalbama apie „įspėtą tragediją“.

Neįvykdytas deportacijos sprendimas

VG duomenimis, įtariamasis gimė Afganistane ir į Norvegiją atvyko su šeimos nariais 2000-ųjų pradžioje; Norvegijos pilietybės jis neturi. 2019 m. teismas jį nuteisė vieneriems metams ir dviem mėnesiams laisvės atėmimo – be kita ko, už pakartotinį sunkų smurtą prieš kitą buvusią partnerę, ne prieš Sømmę. Nuosprendyje konstatuota, kad santykiuose vyravo smurtas ir kontroliuojantis elgesys: vyras spręsdavo, su kuo moteris gali bendrauti, o ji gyveno baimėje. Būtent dėl šio nuosprendžio galiausiai buvo priimtas sprendimas jį deportuoti. Gynėjo Arvido Sjødino teigimu, sprendimas priimtas 2021 m.

Kodėl jis liko Norvegijoje, aiškinama nevienodai. Sjødinas VG sakė, kad priežastis – iki 2022 m. galiojęs priverstinių grąžinimų į Afganistaną sustabdymas; Imigracijos apeliacinė taryba (UNE) 2021 m. rugsėjo 8 d. jį buvo pratęsusi iki 2022 m. sausio 31 d., nurodydama neapibrėžtumą po Talibano perėmimo. Pats gynėjas laiko deportacijos sprendimą neteisingu ir svarsto siekti bylos atnaujinimo. Policija liepos 29 d. pranešime spaudai nurodė kitką: „Įtariamasis yra užsienio pilietis, teisėtai gyvenantis Norvegijoje“, – klausimus dėl užsieniečio bylos ji adresavo Imigracijos direktoratui (UDI).

Anksčiau, 2017 m., vyras buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš buvusią sutuoktinę, tačiau 2018 m. apeliacinis teismas jį išteisino. Vėliau jam buvo skirti draudimai artintis prie buvusios sutuoktinės ir jos artimųjų.

Lietuvoje pareigūnas turi 15 dienų orderį

Norvegijoje dabar keliamas klausimas – ką institucija galėjo padaryti liepos 17-ąją. Lietuvos skaitytojui jis atpažįstamas, nes būtent tokia priemonė Lietuvoje veikia nuo 2023 m. liepos 1 d. Nuo tada pats policijos pareigūnas, be prokuroro ir be teismo, gali vietoje skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį: pavojų keliantis asmuo privalo išsikelti iš būsto net ir tuomet, kai būstas priklauso jam, o artintis ir bendrauti su apsaugomu asmeniu bei vaikais jam draudžiama. Orderis galioja 15 dienų.

Priemonė naudojama plačiai. Policijos departamento duomenimis, nuo 2023 m. liepos iki 2025 m. rugsėjo pabaigos Lietuvoje išduota daugiau nei 46 tūkst. tokių orderių. Kaip tokia priemonė būtų veikusi Nærbø atveju, pasakyti neįmanoma: Norvegijos policija kol kas neatskleidžia, kokios galimybės liepos 17-ąją apskritai buvo svarstytos.

Kas toliau

VG duomenimis, nuo metų pradžios Norvegijoje nužudyta 13 žmonių; nužudymų skaičius pastaraisiais metais nei didėja, nei mažėja.

Sør-Rogalando apylinkės teismas liepos 28 d. skyrė 34-mečiui keturių savaičių suėmimą su susirašinėjimo ir pasimatymų draudimu; šį sprendimą jis apskundė Gulatingo apeliaciniam teismui. Gynėjas Sjødinas tvirtina, kad smurto nebuvo panaudota, o teismas neįvertino faktinių įrodymų. Skrodimas atliktas liepos 28 d., preliminarius rezultatus policija gavo kitą dieną, tačiau jų neatskleidžia. Pradėtas ir įtariamojo pakaltinamumo vertinimas.

Neatsakyti lieka du klausimai: kokių apsaugos priemonių buvo imtasi po liepos 17-osios ir kaip 2021 m. priimtas deportacijos sprendimas liko neįvykdytas, nors grąžinimų stabdymas baigėsi dar 2022 m. Į pirmąjį žadėjo grįžti policija, antrąjį ji perdavė UDI.