Nyderlandų pilietis – „Sea-Watch 5“ kapitonas – Italijoje įtariamas pagalba neteisėtai imigracijai
Liepą žiniasklaidai nutekintas „Frontex“ vaizdo įrašas sukėlė politinių reakcijų Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Kapitonas kol kas turi tik įtariamojo statusą.
Italijos Brindizio prokuratūra tiria Vokietijos organizacijos „Sea-Watch“ laivo „Sea-Watch 5“ kapitoną, Nyderlandų pilietį, dėl pagalbos neteisėtai imigracijai. Liepą bylą į viešumą sugrąžino žiniasklaidai nutekintas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vaizdo įrašas, tačiau pats tyrimas pradėtas dar gegužę – iškart po to, kai laivas įplaukė į uostą.
Ką rodo „Frontex“ įrašas
2026 m. gegužės 11 d. „Frontex“ sraigtasparnis centrinėje Viduržemio jūros dalyje nufilmavo maždaug pusvalandžio trukmės vaizdo įrašą; agentūra patvirtino tą dieną toje akvatorijoje vykdžiusi skrydį, rašo „Euronews“. Įraše matyti perpildyta valtis, prie kurios priplaukia du greitaeigiai kateriai. Viename jų – penki kaukėti vyrai, vilkintys karinio stiliaus aprangą. Į „Sea-Watch 5“ gelbėjimo valtis perkeliama apie 90 žmonių, daugiausia – Bangladešo piliečiai. Operacijai pasibaigus, kaukėti vyrai nuplaukia, o vienas jų gelbėtojams parodo pakeltą nykštį.
Gegužės 15 d. „Sea-Watch 5“ įplaukė į Brindizio uostą su 166 jūroje išgelbėtais žmonėmis.
Tyrimas prasidėjo gegužę
Kaip tą patį mėnesį rašė dienraštis „Il Fatto Quotidiano“, į laivą iškart po išlaipinimo atvyko Italijos pakrančių apsaugos ir policijos pareigūnai: paėmė dokumentus ir įrangą, o įgulos narius apklausinėjo iki vėlyvos nakties. Tuomet Brindizio prokuratūra ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pagalbos neteisėtai imigracijai. Jei kaltė būtų įrodyta, už šią veiką Italijoje gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė, rašo „Euronews“. Kapitonas kol kas turi tik įtariamojo statusą – kaltinimai jam nepareikšti.
Liepos viduryje „Frontex“ įrašą paskelbė prancūzų dienraštis „Le Figaro“, kadrus – italų „Il Giornale“, o vokiečių „Bild“ klausė, ar Vokietijos gelbėtojai bendradarbiauja su žmonių gabentojų mafija. Pasak „Le Figaro“, „Sea-Watch 5“ laukė iš Libijos atplaukiančios valties, o gelbėjimo laivo įgula gabentojams pamojavo. Liepos 16 d. Prancūzijos Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Jordanas Bardella įrašą pavadino „dar vienu įrodymu“, kad migracijai palankios organizacijos veikia išvien su žmonių gabenimo tinklais.
Ką sako „Sea-Watch“
Organizacija įtarimus atmeta. „Sea-Watch“ atstovas Paulas Wagneris „InfoMigrants“ sakė, kad įgula nuo denio pastebėjo horizonte nelaimės ištiktą laivelį ir pasiuntė gelbėjimo valtis įvertinti padėties. Rastas dviejų denių laivelis, kuriame buvo 90 žmonių: du buvo be sąmonės, keli stipriai nusilpę, dalis įstrigusi triume, gelbėjimosi priemonių nesimatė. Kaukėti vyrai, anot jo, buvo tame pačiame laivelyje, atsisakė pagalbos, užvedė variklį ir nuplaukė į pietus.
„InfoMigrants“ gavo įgulos el. laišką jūrų gelbėjimo koordinavimo centrams, išsiųstą gegužės 11 d. 9.03 val., iškart po gelbėjimo operacijos. Jame aprašomi tie patys penki kaukėti asmenys, atsisakę pagalbos ir pasitraukę iš vietos. „Niekada neturėjome ir niekada neturėsime jokio susitarimo su nelaimės ištiktu laivu“, – teigia organizacija, vadindama viešą kampaniją prieš save šmeižtu.
Anot organizacijos, netrukus po žmonių perkėlimo prie „Sea-Watch 5“ priplaukė Libijos laivas, grasino įgulai ir apšaudė laivą, kuriame jau buvo ką tik išgelbėti žmonės. Šio epizodo „Frontex“ įraše nėra.
Liepos 24 d. „InfoMigrants“ paskelbė patikslinimą: pirminis „Le Figaro“ tekstas leido suprasti, esą kateriai su kaukėtais vyrais priklausė pačiai „Sea-Watch“. Taip nebuvo.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Tai, kas nutinka į Italijos uostus išlaipintiems žmonėms, tiesiogiai susiję ir su Lietuva. Pagal ES solidarumo mechanizmą valstybės narės privalo arba priimti iš kitų šalių perkeliamus pabėgėlius, arba už tai sumokėti. Lietuva pasirinko mišrų įnašą – priimti 58 žmones ir sumokėti 1,14 mln. eurų. Naujienų agentūrų „ELTA“ ir „BNS“ duomenimis, liepos 23 d. vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sakė siūlysiąs atsisakyti perkėlimo ir sumokėti už visus. Tokiu atveju įnašas siektų 2–2,5 mln. eurų – ministro vertinimu, tai nėra didelė suma.
Italijoje panašus procesas jau vyko – ir baigėsi niekuo. „Iuventa“ byloje prokurorai septynerius metus baudžiamąja tvarka persekiojo gelbėjimo laivų įgulas dėl tos pačios veikos. 2024 m. balandžio 19 d. Trapanio teismas bylą nutraukė, o 21 kaltinamasis išteisintas; teisėjas konstatavo, kad tyrėjai rėmėsi neišsamiais duomenimis, faktus vertino vienpusiškai, o neaiškią informaciją laikė įrodyta.
Kas lieka neaišku
Brindizio prokuratūra kol kas nepaskelbė, ar tyrimas baigsis kaltinimais, ar bus nutrauktas. Neaišku ir tai, kas žiniasklaidai nutekino bylos medžiagoje esantį įrašą. Apie atskirą tyrimą dėl šūvių į „Sea-Watch 5“ Italijos institucijos viešai nepranešė.
