Seutoje tiriama 13 seksualinio smurto bylų: trys aukos – nepilnametės

Seutoje, Ispanijos anklave Šiaurės Afrikoje prie Maroko sienos, teismai tiria 13 seksualinio smurto bylų, iškeltų po liepos 30 d. masinio sienos kirtimo. Rugpjūčio 20 d. duomenimis, jose patvirtinta 14 aukų, ir 12 iš jų yra Maroko pilietės, rašo vietos dienraštis „El Periódico de Ceuta“. Tą pačią dieną pradėtas dar vienas tyrimas.

Prokuratūros duomenimis, iš iki rugpjūčio 17 d. įformintų 13 skundų trys yra dėl nepilnamečių, likę dešimt – dėl suaugusiųjų. Beveik visos nukentėjusiosios yra užsienietės, neturinčios leidimo gyventi mieste.

Kitas Seutos dienraštis „El Faro de Ceuta“ anksčiau rašė, kad tarp nukentėjusiųjų yra ir pačios Seutos gyventojų, tarp jų – nepilnamečių. Ispanijos nacionalinė policija rugpjūčio 18 d. patvirtino gavusi 11 nepilnamečių pateiktų skundų dėl seksualinio smurto ir nurodė, kad tiek nukentėjusiosios, tiek įtariamieji yra Maroko piliečiai, atvykę per tą patį liepos antplūdį. Tai paskelbė Ispanijos faktų tikrinimo organizacija „Maldita.es“, patikrinusi socialiniuose tinkluose plitusius teiginius.

Ligoninėje – penkios mergaitės iki 14 metų

Seutos universitetinėje ligoninėje rugpjūčio pradžioje dėl įtariamo seksualinio smurto apžiūrėtos bent penkios mergaitės, nė vienai iš jų dar nebuvo suėję 14 metų, pranešė „Euronews“. Įtariama, kad seksualinį smurtą patyrė ir vienas berniukas.

Skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja Susana Ascaso sakė, kad nukentėjusios mergaitės gyvena gatvėje, nes nepilnamečių priėmimo centruose nebėra laisvų vietų. „Ne todėl, kad nenorėtų jų priimti, – tiesiog nėra vietos“, – kalbėjo ji. Padėtį gydytoja vadina sveikatos apsaugos katastrofa: skyrius per dieną priima 300–400 migrantų su tokiais pat ištekliais, kokius turėjo iki krizės. Ascaso minėjo ir tuberkuliozės, hepatito, negydomo diabeto atvejus bei epilepsijos priepuolius.

Medikų teigimu, tikrasis nukentėjusiųjų skaičius greičiausiai didesnis, nes dalis jų niekur nesikreipia. Vieną plitusį teiginį policija paneigė tiesiogiai: ji neturi duomenų, kad bent viena nepilnametė būtų buvusi paguldyta į reanimaciją.

Skaičiai nesutampa: nuo šešių iki penkiolikos

Policijos profsąjunga „Jupol“ rugpjūčio 11 d. kalbėjo apie mažiausiai šešis pateiktus skundus. „Prieš mergaites vykdomas seksualinis smurtas, ir žinome apie bent šešis pateiktus skundus“, – televizijai „Trece“ sakė profsąjungos atstovė Laura García. Pasak jos, radijo ryšio operatoriai tokių pranešimų sulaukia kiekvienos pamainos metu, o nevyriausybinės organizacijos fiksuoja gerokai daugiau niekur neužregistruotų atvejų.

Kita profsąjunga „SUP“ viešai nurodė 15 išžaginimų, tačiau papildomų duomenų nepateikė. Prokuratūra tuo metu buvo užregistravusi 13 skundų. Sveikatos apsaugos ministrė Mónica García profsąjungų skaičiumi suabejojo, teigdama, kad tie atvejai nebuvo užfiksuoti smurto prieš moteris pagalbos punktuose, ir paragino Seutos valdžią įrengti saugias erdves.

„Jupol“ nurodo, kad aukštumose prie CETI – migrantų laikino apgyvendinimo centro – vykdomas grupinis seksualinis smurtas, o prie policijos intervencijos padalinių („UIP“) automobilių apsistojo mergaitės, paauglės ir vyresnės moterys: jos lieka ten, kur mato pareigūnus. Profsąjunga „SUP“, reikalaudama daugiau pareigūnų, vertėjų ir teismo medikų, atskirai pabrėžė, kad asmens tapatybės nustatymas nereiškia kaltinimo.

Teismams žadamas pastiprinimas, bet bylos stringa

Rugpjūčio 18 d. Ispanijos teisminės valdžios savivaldos institucija – Generalinė teisminės valdžios taryba („CGPJ“) – pripažino, kad Seutoje būtina sustiprinti ikiteisminio tyrimo teismų budėjimą ir teismą, nagrinėjantį smurto prieš moteris bylas. Taryba prašo dviejų papildomų teisėjų, daugiau darbuotojų, teismo raštinės vadovo, dviejų vertėjų ir skubios ekspertinio vertinimo tarnybos. Pagrindas – 168 procesiniai veiksmai ir 72 policijos pranešimai per dvi savaites.

Nustatyti ir sulaikyti keturi įtariamieji: du iš jų yra Ispanijos piliečiai, dar dviejų pilietybė nenustatyta. Dviem skirtas suėmimas dėl seksualinio smurto. Kituose epizoduose įtariamojo nustatyti nepavyko, o tokiu atveju byla laikinai nutraukiama – toks likimas greičiausiai laukia daugumos šių tyrimų, rašo „El Periódico de Ceuta“.

Ministras pirmininkas Pedro Sánchezas dar liepos 31 d. po koordinacinio pasitarimo pareiškė, kad Seutos saugumui bus pasitelkti visi valstybės ištekliai. Rugpjūčio 19 d. vyriausybė paskelbė, kad iš Seutos į žemyninę Ispaniją skubiai perkels apie 500 pažeidžiamiausių nepilnamečių, pirmiausia mergaičių. Nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 18 d. ryto policija miesto globai perdavė 2 168 nepilnamečius. Jaunimo ir vaikų reikalų ministrė Sira Rego priverstinį grąžinimą atmetė: kalbėti apie nepilnamečių deportavimą, jos žodžiais, yra barbariška.

Kodėl tai aktualu Lietuvai

Nuo 2026 m. birželio 12 d. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje pradėtas taikyti Migracijos ir prieglobsčio paktas, praneša Migracijos departamentas. Jame numatytas solidarumo mechanizmas, pagal kurį migracijos spaudimą patirianti valstybė gali prašyti kitų šalių priimti dalį atvykusiųjų arba skirti finansinę paramą.

Lietuva pasirinko mišrią formą: priims 58 asmenis ir iki 2027 m. pirmojo ketvirčio sumokės 1,14 mln. eurų į solidarumo rezervą. Šiuos žmones perkels iš Kipro – dėl to abi šalys pasirašė dvišalį memorandumą. Su Seutos vaikais Lietuvos įsipareigojimai nesusiję, tačiau mechanizmas, kuriuo remdamasi Ispanija gali prašyti pagalbos, nuo šios vasaros veikia.