Alžyro pilietis Valensijoje suimtas dėl pasikėsinimo nužudyti: užpultas praeivis – komos būklės

Valensijos ikiteisminio tyrimo 13-asis teismas skyrė suėmimą be užstato vyrui, įtariamam liepos 24-osios vakarą be jokios matomos priežasties sumušus praeivį Ispanijos Valensijos Sant Marcel·lí kvartale. Ispanijos žiniasklaidos duomenimis, sulaikytasis – 26 metų Alžyro pilietis, šalyje gyvenęs neteisėtai; patys pareigūnai šių duomenų oficialiai neskelbė. Užpultasis vietos gyventojas guli reanimacijos skyriuje komos būklės, jo prognozė – labai sunki. Kardomąją priemonę patvirtino Valensijos autonominės srities Aukščiausiasis teisingumo teismas (TSJCV).

Kas žinoma apie užpuolimą

Pasak dienraščio „El Español“, užpuolimas įvyko liepos 24-osios, penktadienio, vakarą apie 21 val. Ingeniero José Sirera gatvėje. Abu vyrai vienas kito nepažinojo, jokio ginčo prieš tai nebuvo. Vaizdo įraše, kurį aprašo Ispanijos žiniasklaida, matyti, kaip vienas vyras vienu smūgiu partrenkia praeivį, o paskui kelis kartus spiria jam į galvą. Nukentėjusysis tuo metu turėjo įtvarą ant rankos.

Vyrą penktadienį sulaikė Valensijos vietos policija, tyrimą vėliau perėmė Ispanijos nacionalinė policija. Byla pradėta dėl galimo pasikėsinimo nužudyti, tačiau, kaip nurodo TSJCV, veikos kvalifikavimas tyrimo eigoje dar gali keistis.

Ką skelbia žiniasklaida ir ko nepatvirtina institucijos

Apie įtariamojo pilietybę, amžių ir gyvenimo sąlygas rašo Ispanijos spauda, tarp jos dienraštis „El Español“: esą vyras nakvojo lūšnoje miesto pakraštyje. Institucijos to nepatvirtino – pranešime apie teismo sprendimą atskirai pažymėta, kad pareigūnai kol kas nepateikė nei sulaikytojo amžiaus, nei pilietybės.

Panašiai nesutampa ir duomenys apie ankstesnius jo sulaikymus. „El Español“ tik nurodo, kad įtariamasis anksčiau yra patekęs į policijos akiratį dėl panašių veikų. Dienraštis „El Debate“, remdamasis TSJCV šaltiniais, pateikia daugiau: kad nuo 2020 m. vyras buvo sulaikytas 18 kartų, iš jų šešis kartus per pastaruosius trejus metus Valensijoje dėl smurtinių veikų – tris kartus dėl kūno sužalojimo ir tris dėl plėšimo panaudojant smurtą. Oficialiai šie skaičiai nepatvirtinti.

Nė vienas šaltinis nenurodo, ar įtariamajam kada nors buvo priimtas sprendimas išsiųsti jį iš Ispanijos ir ar toks sprendimas buvo vykdomas.

Kiek įpareigojimų išvykti Europoje iš tikrųjų įvykdoma

Klausimas, kodėl neteisėtai šalyje esantis žmogus lieka Europos Sąjungoje, turi išmatuojamą atsakymą. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Sąjungoje išvykti buvo įpareigoti 491 950 trečiųjų šalių piliečių, o į trečiąsias šalis realiai grąžinta 155 110 žmonių. Europos Komisijos skaičiavimu, grąžinimo rodiklis pernai pakilo iki 28 %, ir pati Komisija jį vadina nepakankamu.

Būtent dėl to birželio 1 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl naujo grąžinimo reglamento. Jis nustato bendrą Europos grąžinimo orderį, leidžia vienoje valstybėje narėje priimtą sprendimą grąžinti tiesiogiai vykdyti kitose, numato grąžinimo centrus trečiosiose šalyse ir priverstinį grąžinimą paverčia privalomu, kai žmogus nebendradarbiauja, pasitraukia į kitą valstybę narę, praleidžia terminus arba kelia grėsmę saugumui. Europos Parlamentas susitarimą patvirtino birželio 17 d.; birželio 20 d. duomenimis, Taryba reglamento formaliai dar nebuvo priėmusi.

Ką tai reikštų Lietuvai

Reglamentas galios ir Lietuvai, tad sprendimai grąžinti veiks abiem kryptimis – tiek priimti Lietuvoje, tiek kitose valstybėse narėse. Lietuvos grąžinimo praktika iki šiol skyrėsi nuo Sąjungos vidurkio: 2025 m. visoje ES savanoriški grąžinimai sudarė 59,4 %, priverstiniai – 40,6 %, o Lietuvoje, Latvijoje ir Čekijoje savanoriškai išvyko daugiau nei 90 % grąžintų trečiųjų šalių piliečių. Priverstinio grąžinimo įrankis, kurį naujasis reglamentas tam tikrais atvejais paverčia privalomu, Lietuvoje kol kas naudojamas retai.

Valensijos byla tebėra ikiteisminio tyrimo stadijoje. Jei nukentėjusysis mirtų, veika galėtų būti perkvalifikuota.