Vokietijos kalėjimuose – 44,8 % užsieniečių

Šių metų kovą Vokietijos įkalinimo įstaigose buvo laikomi 60 408 žmonės, o daugiau nei 27 000 iš jų nebuvo Vokietijos piliečiai – 44,8 % visų kalinamųjų. Tokius duomenis paskelbė Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker Zeitung“, kreipęsis į visų 16 federalinių žemių teisingumo ministerijas. 2015 m. užsieniečiai sudarė kiek daugiau nei 30 % kalinamųjų.

Skirtumai tarp žemių dideli. Berlyne 58,9 % kalinamųjų nebuvo Vokietijos piliečiai, Hamburge – 57,95 %. Bavarijoje, Badene-Viurtemberge ir Hesene ši dalis viršija 50 %. Meklenburge-Pomeranijoje ji siekia 25,1 %, Saksonijoje-Anhalte – 23,69 %, Tiuringijoje – 23,24 %.

Ką skaičius apima

Į 44,8 % patenka ne tik nuteistieji, bet ir suimtieji, dėl kurių teismas dar nėra priėmęs nuosprendžio. Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“ skaičiuoja siauriau: 2025 m. kovo 31 d. 39 % nuteistųjų nebuvo Vokietijos piliečiai, o prevencinio sulaikymo atveju – 7 %. Tą pačią dieną suskaičiavus visus įkalinimo įstaigose laikomus asmenis, dalis siekė apie 44 %.

Statistikoje dvigubą pilietybę turintys žmonės priskiriami Vokietijos piliečiams.

Balandį Vokietijos naujienų agentūros „dpa“ faktų tikrintojai paneigė viešojoje erdvėje plitusį teiginį, esą maždaug pusė šalies kalinių neturi Vokietijos pilietybės. Daugiau nei pusė kalinamųjų yra Vokietijos piliečiai.

Kodėl lyginti su gyventojų dalimi klaidinga

Vokietijoje 2025 m. gruodžio 31 d. gyveno 14,1 mln. užsienio piliečių, arba 16,9 % visų gyventojų. Šis rodiklis dažnai gretinamas su kalėjimų statistika, tačiau abu skaičiai matuoja ne tą patį.

Europos Tarybos ir Lozanos universiteto tyrime „SPACE I“ atskirai paaiškinama, kad kalėjimų statistikoje „užsienietis“ reiškia tik kitos valstybės pilietį, o ne imigrantą. Į tą pačią kategoriją patenka turistai, verslo keliautojai, laikini darbuotojai, pabėgėliai ir tarptautinių nusikalstamų tinklų nariai. Statistika šių pogrupių neskiria, todėl, tyrimo autorių vertinimu, viešose diskusijose apie neproporcingai didelę užsieniečių dalį kalėjimuose šalyje gyvenantys imigrantai dažnai sutapatinami su visais užsienio piliečiais.

Dalis kalinamų užsieniečių Vokietijoje apskritai negyvena: į kalinių skaičių jie patenka, o į šalies gyventojų, su kuriais lyginama, – ne. „SPACE I“ pažymi, kad duomenų apie tai, ar kalinami užsieniečiai šalyje gyvena teisėtai, beveik nėra: juos pateikė tik 16 tirtų šalių kalėjimų tarnybų.

Įstaigos skundžiasi darbuotojų trūkumu

Bausmių vykdymo pareigūnų sąjungos (BSBD) pirmininkas René Mülleris dienraščiui sakė, kad įstaigos nebespėja atlikti savo užduočių. „Kalbos barjerai yra didelė problema“, – teigė jis. „Kolegos beveik nebespėja grąžinti kalinių į visuomenę, vis sunkiau prie jų prisibelsti.“

Pasak Müllerio, dėl nesusikalbėjimo auga agresija, kyla rizika, kad įstaigose formuosis uždaros grupės, o dalis kalinių radikalizuosis. Jis ragina didinti darbuotojų skaičių, kad būtų galima geriau stebėti padėtį ir atskirti grupes. Pasak profsąjungos vadovo, neturėtų būti taip, kad kai kurie žmonės iš įkalinimo įstaigos išeina labiau linkę nusikalsti, nei tada, kai į ją pateko.

Lietuvoje – vienas mažiausių rodiklių Europoje

Palyginti šalis tarpusavyje leidžia „SPACE I“ tyrimas, kuriame visų šalių duomenys renkami vienodai ir tą pačią dieną. 2025 m. sausio 31 d. duomenimis, Vokietijoje užsieniečiai sudarė 47,4 % kalinių, o Lietuvoje – 3,8 %. Europos vidurkis siekė 26 %, mediana (vidurinė reikšmė) – 17 %.

Aukščiausi rodikliai užfiksuoti Šveicarijoje (73 %), Austrijoje (53 %), Slovėnijoje, Graikijoje ir Katalonijoje, kuri duomenis teikia atskirai (visose – apie 52 %). Žemiausi – Rumunijoje (1,1 %), Moldovoje (1,9 %) ir Azerbaidžane (2,2 %). Visoje Europoje 27 % kalinamų užsieniečių yra ES piliečiai, o Lietuvoje – 20,7 %.

Tyrimo autoriai Rytų ir Vakarų Europos skirtumą sieja su demografija: Vakarų Europos šalys nuo 2000-ųjų augo dėl imigracijos, o Rytų Europos valstybės traukėsi dėl emigracijos.

Kartu „SPACE I“ fiksuoja, kad būtent Rytų Europoje užsieniečių dalis tarp kalinių pastaruoju metu auga sparčiausiai – mediana per metus pakilo nuo 9,4 % iki 11,1 %. Tyrėjai nurodo, kad pradiniai skaičiai šiose šalyse labai maži, todėl net nedidelis pokytis procentais atrodo didelis, o viena tikėtinų priežasčių – į kaimynines šalis dėl Rusijos agresijos karo Ukrainoje pasitraukę pabėgėliai.

Oficialių federalinių 2026 m. kovo duomenų „Destatis“ dar nėra paskelbusi: naujausias tarnybos statistinis pranešimas apie bausmių vykdymą, parengtas pagal 2025 m. kovo 31 d. būklę, paskelbtas šių metų sausį.