Vokietijos 2025 m. nusikaltimų statistika: nusikalstamumas mažėja, o teiginys, esą dauguma įtariamųjų – užsieniečiai, yra klaidingas

Vokietijos federalinė kriminalinė policija (BKA) balandžio 20 d. paskelbė 2025 metų policijos nusikaltimų statistiką (PKS). Iš viso užregistruota 5 508 559 nusikaltimai – 5,6 % mažiau nei 2024 metais. Kartu su duomenimis viešojoje erdvėje vėl pasklido teiginys, esą dauguma įtariamųjų Vokietijoje neturi šalies pilietybės. Pačios BKA lentelės to nepatvirtina.

Daugumos nėra

Pagal PKS, 2025 metais iš viso užfiksuota 2 054 855 įtariamieji. Vokietijos pilietybę turėjo 1 231 246 iš jų (apie 60 %), o neturėjo – 823 609 (apie 40 %). Ne Vokietijos pilietybės įtariamųjų per metus sumažėjo 9,8 %, tai yra sparčiau nei turinčiųjų šalies pilietybę, kurių sumažėjo 3,2 %. Taigi teiginys apie „daugumą“ prieštarauja pirminiams duomenims: ne piliečiai sudaro mažumą, ir ta dalis traukiasi.

Kodėl skaičiaus negalima aiškinti tiesmukai

Ne Vokietijos piliečiai sudaro apie 15 % šalies gyventojų, o įtariamųjų – apie 40 %. Šis skirtumas realus, tačiau, kaip aiškina informacijos tarnyba „Mediendienst Integration“, dviejų skaičių negalima lyginti tiesiogiai, ir tam yra kelios priežastys.

Pirma, į statistiką patenka pažeidimai, kuriuos gali padaryti beveik tik ne piliečiai, – neteisėtas atvykimas ar buvimas šalyje. 2025 metais tokių atvejų užfiksuota 205 211 (28,6 % mažiau nei prieš metus). Įtraukus juos, užsieniečiai sudaro 40 % įtariamųjų, o neįtraukus – 35,5 %. Antra, PKS skaičiuoja visus ne piliečius, nesvarbu, ar jie gyvena Vokietijoje: į duomenis patenka ir turistai bei tranzitu vykstantys asmenys. 2023 metais beveik penktadalis užsieniečių įtariamųjų šalyje apskritai negyveno. Tokie žmonės atsiduria skaitiklyje, bet ne gyventojų vardiklyje, su kuriuo lyginama.

Trečia, dalį skirtumo lemia amžiaus ir lyties sudėtis: tarp užsieniečių proporcingai daugiau jaunų vyrų – demografinės grupės, kurioje nusikalstamumas didžiausias bet kurioje visuomenėje. Ketvirta, tyrimai rodo, kad apie asmenis, „suvokiamus kaip užsieniečius“, policijai pranešama dažniau nei apie tokį patį veiksmą padariusius vietinius. Vokietijos faktų tikrinimo organizacijos „CORRECTIV“ duomenimis, PKS iš viso fiksuoja tik pilietybę, o ne migracijos kilmę, todėl kategorija „ne pilietis“ suplaka labai skirtingas grupes.

Įtariamasis nėra nuteistasis

„CORRECTIV“ atkreipia dėmesį ir į dažną statistikos skaitymo klaidą: įtariamasis nėra nuteistasis. Kaltę nustato tik teismas, o 2024 metais apie 60 % ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti nepareiškus kaltinimų. PKS fiksuoja policijos darbą, ne teismų nuosprendžius, todėl iš jos negalima daryti išvadų apie tai, kiek šalyje yra „nusikaltėlių“. Tos pačios organizacijos duomenimis, panašiai klaidina ir palyginimai su peiliais įvykdytų atakų skaičiumi: tokie duomenys nacionaliniu mastu renkami tik nuo 2024 metų pradžios, tad senesnės bazės, su kuria būtų galima lyginti, tiesiog nėra.

Kas iš tikrųjų didėjo

Bendras nuosmukis nereiškia, kad krito viskas. Smurtinių nusikaltimų sumažėjo 2,3 % (212 335 atvejai), tačiau lytinių nusikaltimų padaugėjo 8,5 % (14 454), o nužudymų ir tyčinio gyvybės atėmimo – 6,5 % (2 453). Bendras nusikaltimų išaiškinimo rodiklis siekė 57,9 %, o nužudymų – 94,5 %. Pristatydamas duomenis, vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas paragino patvirtinti griežtą veiksmų planą prieš organizuotą nusikalstamumą, nuosekliai išsiųsti iš šalies pakartotinai nusikaltusius asmenis ir priimti aiškesnius įstatymus, saugančius policijos pareigūnus.

Lietuvos skaitytojui šie duomenys svarbūs dėl paprastos priežasties: tas pats naratyvas, grįstas klaidingu Vokietijos skaičių aiškinimu, sklinda ir mūsų informacinėje erdvėje, o pirminis, patikrinamas šaltinis leidžia atskirti faktą nuo įrėminimo. Metodinis principas – registruotas įtarimas nėra teismo nuosprendis – galioja ir Lietuvos oficialiajai nusikalstamumo statistikai.