Berlyno policijai trūksta naujokų: vokiečių kalbos testo neišlaiko keturi iš dešimties stojančiųjų
Miesto policijos vadovė Barbara Slowik Meisel atsisakė mažinti reikalavimus, o Berlyno Senato duomenys rodo, kad testo vienodai dažnai neišlaiko ir vietinės, ir migrantų kilmės kandidatai.
Berlyno policija pernai neužpildė ketvirtadalio mokymo vietų, o sunkiausia kliūtimi stojantiesiems išlieka privalomas rašytinis vokiečių kalbos testas – jo neišlaiko apie 40 % pretendentų. Miesto policijos vadovė Barbara Slowik Meisel viešai atmetė siūlymus švelninti reikalavimus. Apie tai kalbėjo Berlyno ir Brandenburgo visuomeninio transliuotojo „RBB“ laidoje „Abendschau“, o jos žodžius pacitavo Berlyno dienraštis „Der Tagesspiegel“ ir Vokietijos naujienų agentūra „dpa“.
„Dėl tinkamų kandidatų iš tiesų smarkiai konkuruojame – pabrėžiu, tinkamų“, – sakė Slowik Meisel. Pasak jos, policija daug investuoja į socialinius tinklus, kad pasiektų ne tik jaunimą, bet ir vyresnius žmones, jau turinčius profesiją.
Pernai Berlyno policijoje iš 1 224 mokymo vietų buvo užimtos tik 936.
Sunkiausia atrankos dalis – diktantas
Dalis kandidatų iškrinta jau pirmajame rašto etape. Didžiausia kliūtimi laikomas diktantas, o kartu atliekami kompiuteriniai testai ir gramatikos užduotys.
„Kandidatų turime, bet turime ir aukštus reikalavimus, kurių negalime mažinti“, – sakė policijos vadovė.
Ką parodė oficialūs duomenys
Tikslius skaičius pateikė Berlyno policija ir miesto Senatas – taip Vokietijoje vadinama Berlyno miesto vyriausybė. Jie atsakė į Alternatyvos Vokietijai (AfD) frakcijos paklausimą miesto parlamente, Deputatų rūmuose. Pirmasis apie šį atsakymą pranešė Berlyno dienraštis „B.Z.“, plačiau jį aprašė „Der Tagesspiegel“.
2024 ir 2025 metais į policijos mokymus siekė patekti 10 874 žmonės. Privalomo rašytinio vokiečių kalbos testo neišlaikė 4 271 iš jų, arba 39 %.
Rezultatai priklauso nuo išsilavinimo
Duomenys suskirstyti pagal tai, kokį išsilavinimą kandidatas jau buvo įgijęs.
Geriausiai pasirodė baigusieji universitetines studijas: iš 336 stojančiųjų testo neišlaikė 48, arba 14 %. Turintieji brandos atestatą arba aukštosios mokyklos stojimo pažymėjimą (Fachhochschulreife) iškrisdavo dažniau: iš 5 677 kandidatų rašybos ir gramatikos užduočių neįveikė 1 764, arba 31 %.
Tarp turinčiųjų vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (MSA) testo neišlaikė beveik kas antras – 1 896 iš 4 029, arba 47 %. Prasčiausiai sekėsi turintiesiems išplėstinę profesinio parengimo pakopą (eBBr), anksčiau vadintą išplėstiniu pagrindinės mokyklos atestatu: neįveikė 549 iš 796, arba 69 %.
Senatas: skirtumo pagal kilmę nerasta
Atsakyme atskirai paaiškinta, kaip rezultatai pasiskirsto pagal kandidatų kilmę. Berlyno Senato teigimu, nei išlaikiusiųjų, nei neišlaikiusiųjų grupėje „reikšmingo skirtumo tarp migrantų kilmės ir vietinės kilmės asmenų nenustatyta“.
Priežastimi Senatas įvardijo „nuolat prastėjančius mokinių kalbos ir matematikos gebėjimus“. Dėl to, nurodoma atsakyme, Berlyne parengta atskira strategija, kaip gerinti švietimo kokybę.
Tą patį anksčiau yra sakiusi ir Slowik Meisel: „Turime labai rimtą problemą su vokiečių kalbos mokėjimu, ir visiškai nesvarbu, kokios tautybės žmonės.“ Pasak jos, apie 80 % nesėkmių rašto testuose lemia nepakankamos vokiečių kalbos žinios.
Kodėl policijai svarbi rašyba
Policijos vadovė kalbos reikalavimo nelaiko formalumu. „Kasdien turime aiškinti policijos veiksmus“, – sakė Slowik Meisel.
Jos teigimu, būsimieji pareigūnai patys turi suprasti teisinius pagrindus, kuriais remdamiesi veikia, gebėti juos paaiškinti gyventojui ir „galbūt dar užfiksuoti tai raštu“.
Policija stojantiesiems kursų nesiūlo
Kandidatams, kurių kalbos žinių nepakanka, policija atskirų kursų neorganizuoja. Atsakyme nurodoma, kad „YouTube“ platformoje prieinami pratybų diktantai: „Iš kandidatų tikimasi, kad atrankai pasirengs patys, nes renkasi profesiją, kuriai reikia didelės vidinės motyvacijos ir iniciatyvos.“
Padėtis keičiasi jau patekus į mokymus – ten, prireikus, organizuojamos papildomos vokiečių kalbos pamokos rengiantis baigiamiesiems egzaminams.
Ir Lietuvoje pareigūnų trūksta, bet stringa kitas etapas
Neužpildytos policijos pareigybės nėra vien Berlyno rūpestis, tačiau Lietuvoje kliūtis kyla kitame etape.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kuriuos paskelbė LRT, 2025 m. Lietuvoje trūko 1 894 policijos pareigūnų. 2021 m. neužimtų pareigybių buvo 1 697, 2024 m. – 1 898, taigi skaičius pastaraisiais metais išlieka didelis. Tame pačiame straipsnyje pareigūnų profesinės sąjungos atkreipė dėmesį į atlyginimus ir jų augimo tempą.
Berlyne neužpildytos vietos siejamos su atrankos etapu, o Lietuvos viešojoje diskusijoje kalbama apie tai, kaip išlaikyti žmones tarnyboje ir kiek jiems mokama. Iš šio skirtumo matyti, kad abiejose šalyse už vienodai skambančio teiginio „policijai trūksta žmonių“ slypi skirtingos priežastys.
Kas lieka neaišku
Berlyno policija reikalavimų nemažina ir stojantiesiems pasirengti nepadeda. Todėl, kaip matyti iš Senato atsakymo, atrankos rezultatai priklauso nuo to, su kokiu raštingumu jauni žmonės ateina iš mokyklos. Kiek juos pakeis Berlyne parengta švietimo kokybės strategija, iš paskelbtų duomenų kol kas nematyti.
