Tarptautiniame reitinge Estija – geriausia šalis persikelti gyventi, Lietuva – šešta

Tarptautiniame persikėlimo indekse, kuriame vertinamos 192 pasaulio šalys ir teritorijos, pirmoji vieta atiteko Estijai, o Lietuvai – šešta. Į pirmąjį dešimtuką pateko penkios Europos valstybės, tarp jų – dvi Baltijos šalys: Estija surinko 72,8 balo iš 100, Lietuva – 71,0.

Indeksą kasmet skelbia privati konsultacijų bendrovė „Rumavi“; 2026 m. leidimas pasirodė liepos 1 d. Šalys vertinamos pagal 24 rodiklius, suskirstytus į keturis blokus – finansų ir mokesčių, gyvenimo kokybės ir sveikatos, saugumo ir stabilumo bei įsikūrimo ir galimybių. Kiekvienas rodiklis paverčiamas balais 0–100 skalėje, kurioje didesnis skaičius visada reiškia palankesnę padėtį persikeliančiam žmogui.

Po Estijos rikiuojasi Singapūras (72,6), Malaizija (72,0), Portugalija (71,6) ir Taivanas (71,4). Lietuva ir Honkongas surinko po 71,0 balo, tačiau reitinge aukščiau rikiuojasi Lietuva. Dešimtuką užbaigia Sent Kitsas ir Nevis, Čekija bei Malta.

Kur Lietuva vertinama aukščiausiai

Bendrovės „Rumavi“ duomenimis, stipriausia Lietuvos pusė – valiuta ir bankininkystė, įvertinta 99 balais iš 100. Beveik tiek pat balų skirta žaliosioms erdvėms (90) ir užsieniečių teisėms į nekilnojamąjį turtą (90). Aukštai vertinamos ir verslo galimybės (87), skaitmeninė infrastruktūra (85) bei startuolių ekosistema (78).

Prasčiausiai įvertintas klimato palankumas – Lietuvai skirti 23 balai. Indekse pateiktame šalies apraše nurodoma, kad sausio vidutinė temperatūra siekia apie –5 °C, o liepos – apie 20 °C. Estijoje šis rodiklis dar prastesnis – 20 balų. Antra silpniausia Lietuvos sritis – mokesčiai: ir pajamų mokestis, ir užsienyje uždirbtų pajamų apmokestinimas įvertinti po 60 balų. Atskirai skaičiuojama klimato rizika Lietuvoje įvertinta 87 balais – kuo daugiau balų, tuo rizika mažesnė.

Vertinant blokais, geriausiai Lietuva pasirodė saugumo ir stabilumo srityje (75,8), silpniausiai – gyvenimo kokybės ir sveikatos (68,2).

Šeimoms – ketvirta vieta pasaulyje

Be bendrojo, sudaromi dar penki reitingai, kuriuose tie patys rodikliai sveriami skirtingai – pagal tai, ko ieško pensininkai, nuotolinio darbo specialistai, šeimos, verslininkai ir mažesnių mokesčių ieškantys žmonės.

Šeimoms skirtame reitinge, kuriame daugiausia svorio tenka saugumui gatvėse ir švietimui, Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje. Verslininkams – septinta, nuotolinio darbo specialistams – dešimta, pagal mokesčių palankumą – penkiolikta, o pensininkams – septyniolikta. Estija pirmauja ne tik bendrame, bet ir šeimų reitinge, o verslininkams skirtame – antra po Singapūro.

Kas sudaro indeksą

„Rumavi“ yra konsultacijų bendrovė, kurios paslaugos skirtos į Pietryčių Aziją persikeliantiems žmonėms – bendrovės aptarnaujamų šalių sąraše nurodyti Singapūras, Tailandas, Malaizija, Vietnamas, Kambodža, Filipinai, Indonezija, Japonija, Honkongas ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Kiekviename indekso puslapyje bendrovė nurodo negaunanti komisinių, neprekiaujanti vizomis ar pasais ir neturinti intereso, kurią šalį žmogus pasirinks. Estijos ir Lietuvos puslapiuose atskirai pažymėta, kad šios šalys į bendrovės aptarnaujamą regioną nepatenka.

Metodikoje nurodoma, kad iš 24 rodiklių 16 remiasi įvardytais instituciniais duomenimis – tarp jų Pasaulio banko kainų lygio statistika, Pasaulio taikos indeksas, Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro skelbiami nužudymų duomenys bei Pasaulio teisingumo projekto teisės viršenybės indeksas. Likusieji rodikliai arba modeliuoti pagal tų pačių šaltinių metodiką, arba pagrįsti pačios bendrovės ekspertiniu vertinimu; tokie atvejai indekse žymimi atskirai.

Ką rodo Lietuvos migracijos duomenys

Reitinge vertinama, kiek šalis patraukli atvykstantiesiems, o faktinį žmonių judėjimą rodo nacionalinė statistika. Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. iš Lietuvos emigravo 9 486 šalies piliečiai, o grįžo 18 934 – grįžtančiųjų buvo 9 448 daugiau. Teigiamas migracijos balansas Lietuvoje fiksuojamas penktus metus iš eilės.

To paties departamento duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 217 290 užsieniečių – maždaug 4,6 tūkst. mažiau nei metais anksčiau, kai jų buvo 221 848.