Lenkijos prezidentas vetavo civilinių partnerysčių įstatymą
Karolis Nawrockis atmetė vyriausybės projektą, pirmą kartą teisiškai pripažinusį nesusituokusias, taip pat tos pačios lyties poras; panašus klausimas neišspręstas ir Lietuvoje.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis liepos 17 d. vetavo Donaldo Tusko vyriausybės parengtą įstatymą, kuris būtų įteisinęs civilines partnerystes ir pirmą kartą suteikęs teisinį pripažinimą tos pačios lyties poroms Lenkijos vidaus teisėje. Sprendimą prezidentas grindė Konstitucijos 18 straipsniu, apibrėžiančiu santuoką kaip vyro ir moters sąjungą.
Ką numatė įstatymas
Projektas nesusituokusioms poroms – tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių – būtų leidęs sudaryti pas notarą tvirtinamą ir registruojamą „artimiausio asmens“ sutartį. Ji būtų suteikusi kelias teises, iki šiol prieinamas tik susituokusiesiems: bendrą turtą ir mokestinį atsiskaitymą, prieigą prie partnerio medicininės informacijos, atleidimą nuo paveldėjimo ir dovanojimo mokesčio bei teisę spręsti dėl partnerio laidotuvių. Parlamentas jį priėmė šių metų gegužę ir birželį nuo kairės iki centro dešinės besidriekiančios Tusko koalicijos balsais; prieš balsavo nacionalkonservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) ir kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“.
Prezidento argumentai ir reakcijos
Nawrockis pareiškė, kad įstatymas įvestų partnerystes „pro užpakalines duris“ ir kad jomis esą siekiama „pakeisti ar atstoti santuokos instituciją“. „Kaip Konstitucijos sergėtojas negaliu pritarti sprendimui, kuris lemtų specialaus santuokos statuso praradimą“, – sakė jis; anot prezidento, „niekas, kas primena kvazisantuoką, negali tikėtis“ jo paramos. Kartu leido suprasti galintis pritarti siauresniam įstatymui dėl sveikatos ir administracinių teisių artimiesiems, jei šis nekurtų „alternatyvos santuokai“.
Premjeras D. Tuskas veto pavadino „panieka žmonėms ir jų teisei į laimę bei normalų gyvenimą“. Vyriausybės lygybės įgaliotinė Katarzyna Kotula, viena projekto iniciatorių, teigė, kad prezidentas „nusigręžė nuo dviejų milijonų neformaliuose santykiuose gyvenančių“ šalies žmonių. Pasak viešosios nuomonės tyrimų centro CBOS, pernai partnerystėms pritarė 62 % lenkų – daugiausia per visą apklausų istoriją (metais anksčiau buvo 52 %, 2011 m. – 25 %). Veto Lenkijos Seimas gali atmesti tik trijų penktadalių balsų dauguma, o tokios daugumos valdančioji koalicija neturi.
Panaši padėtis – ir Lietuvoje
Kaip nurodo „Reuters“, Lenkija lieka viena paskutinių Europos Sąjungos valstybių, neįteisinusių nei tos pačios lyties santuokų, nei civilinių sąjungų; kartu su ja tokių valstybių sąraše yra Bulgarija, Rumunija ir Slovakija. Neišspręstas šis klausimas lieka ir Lietuvoje, tik čia kliūtis kyla ne iš prezidento, o iš įstatymų leidėjo. 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Civilinio kodekso nuostata, partnerystę siejanti tik su skirtingų lyčių poromis, prieštarauja Konstitucijos lygybės ir nediskriminavimo principams. Nepaisant to, įgyvendinamasis partnerystės įstatymas Seime taip ir nepriimtas, nors atitinkamos nuostatos kodekse įrašytos jau daugiau nei prieš du dešimtmečius; praėjusios kadencijos civilinės sąjungos projektas nesurinko reikiamų balsų. Kaip pranešė LRT, teismas susidariusią teisinę spragą įvardijo kaip „netoleruotiną“ neapibrėžtumo būklę. Abiejose šalyse rezultatas kol kas tas pats: tos pačios lyties poros teisinio statuso neturi.
