Lenkijoje sprogo Rusijos raketa ir paliko 10 metrų pločio duobę
2022 metais Lenkijoje nukritusi rusiška raketa kovinės galvutės neturėjo. Premjeras Donaldas Tuskas sako, kad dar neaišku, ar šįkart duobę laukuose paliko užtaiso sprogimas, ar pats smūgis į žemę.
Ketvirtadienio naktį į Lenkijos oro erdvę įskriejo objektas, kurį šalies vadovai įvardijo rusiška sparnuotąja raketa. Jis nukrito laukuose tarp Tarnavos-Kolonijos ir Tokarų kaimų Liublino vaivadijoje, rytų Lenkijoje. Vietoje liko apie 10 metrų pločio duobė, nutolusi maždaug 2 km nuo artimiausių gyvenamųjų namų. Apie aukas ar materialinę žalą nepranešta. Panašus incidentas Lenkijoje jau buvo, tačiau tąkart nukritusi raketa kovinės galvutės neturėjo.
Ką užfiksavo Lenkijos kariškiai
Lenkijos kariuomenės Operacinės vadovybės duomenimis, 3.29 val. objektas priartėjo maždaug iki 5 km nuo sienos ir pasuko į rytus. 3.40 val. radarai aptiko į vakarus judantį neatpažintą objektą, jam identifikuoti ir prireikus perimti pakilo du naikintuvai F-16. 3.46 val. objektas dingo iš radarų ekranų, o tikslią kritimo vietą vėliau nustatė sraigtasparnio Mi-24 įgula.
Liublino vaivadijos policija laukuose rado duobę ir išmėtytas apdegusias nuolaužas. Kaip pranešė Lenkijos gynybos leidinys „InfoSecurity24“, vietoje patikrinta, ar nėra radiacijos ir sprogmenų, o tyrimą pradėjo Liublino apygardos prokuratūra.
Kuo šis atvejis skiriasi
Premjeras Donaldas Tuskas per specialiai sušauktą pasitarimą sakė, kad viskas rodo, jog tai buvo rusiška sparnuotoji raketa „Ch-101“, tačiau Lenkija nori būti 100 proc. tikra dėl raketos tipo ir dėl to, kas ją paleido. Gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas tą patį apibūdino atsargiau: tai „labiausiai tikėtina hipotezė, kurią, žinoma, dar reikia patvirtinti“.
2022 m. gruodžio 16 d. netoli Bydgoščiaus, šiaurės Lenkijoje, nukrito kitokia rusiška raketa – „Ch-55“. Miške ją praeivis atsitiktinai aptiko tik 2023 m. balandžio 24 d. Kaip rašė Ukrainos karinis portalas „Militarnyi“, remdamasis Lenkijos radijo stotimi RMF FM, ta raketa kovinės galvutės neturėjo: pertvarkytose tokio tipo raketose vietoj jos įtaisomas imitatorius, o pačios raketos naudojamos kaip masalas priešlėktuvinei gynybai išsekinti.
„Ch-101“ yra kito pobūdžio ginklas. Pasak Lenkijos televizijos „TVN24“, kuri remiasi amerikiečių portalo „GlobalSecurity.org“ duomenimis, ši raketa yra apie 7,45 metro ilgio ir neša apie 400 kg sveriančią kovinę galvutę.
Vis dėlto kas tiksliai paliko duobę, dar nenustatyta. D. Tuskas nurodė, kad tyrėjai turės atsakyti, ar kraterį paliko užtaiso sprogimas, ar pats smūgis į žemę.
Kodėl raketos nepavyko sustabdyti
„TVN24“ duomenimis, „Ch-101“ skrieja 30–70 metrų aukštyje, o jos trajektorija koreguojama pagal Rusijos palydovinę navigacijos sistemą GLONASS. Taip žemai skristi pasirinkta būtent tam, kad ginklą būtų sunku pastebėti radarais. Nuo aptikimo iki dingimo iš ekranų praėjo apie šešias minutes, o kritimo vieta nuo sienos su Ukraina nutolusi apie 100 km.
Ką tai reiškia Lietuvai
Žemai skriejantys taikiniai yra ir Lietuvos radarų problema. Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Dainius Paškevičius LRT laidai „Savaitė“ yra sakęs, kad šalis turi modernius vidutinio ir ilgojo nuotolio radarus, „tačiau jie ne visose vietose dėl įvairių trukdžių ne visada gali aptikti neatpažintus taikinius žemuose ir ypač žemuose aukščiuose“.
Tame pačiame LRT reportaže primintas 2025 m. liepos atvejis, kai į Gaižiūnų poligoną prie Ruklos nukrito rusiškas dronas „Gerbera“, gabenęs 2 kg sprogmenų.
Kas lieka neaišku
Raketos tipo ekspertizė tęsiama. NATO atstovas pulkininkas Martinas O'Donnellas patvirtino, kad aljansas sustiprino oro ir sausumos gynybą. D. Tuskas kartu pabrėžė, kad nėra priežasčių manyti, jog taikinys buvo Lenkija, ir kad kariuomenė buvo pasirengusi raketą numušti, jei ji būtų tęsusi skrydį.
Rusija oficialiai nesureagavo: Rusijos ambasada Varšuvoje neatsakė į naujienų agentūros „Reuters“ paklausimą. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis socialiniame tinkle X iš anksto atkreipė dėmesį, kad „Ch-101“ raketas naudoja išimtinai Rusijos strateginė aviacija.
Tą pačią naktį Rusija surengė plataus masto ataką prieš Ukrainą. Ukrainos pajėgos numušė 55 raketas ir 265 dronus, o Lvove (vakarų Ukraina), Kyjive ir Kryvyj Rihe (centrinė Ukraina) žuvo mažiausiai septyni žmonės, tarp jų vaikai. „Euronews“ nurodo, kad žuvo aštuoni žmonės.
