Portugalija uždraudė burkas viešose vietose – baudos iki 3 000 eurų
Įstatyme neįvardyta nė viena religija, tačiau, kaip rašo „Euronews“, jis visuotinai suprantamas kaip nukreiptas prieš veidą dengiančias musulmones. „Chega“ pradėtą projektą sušvelnino vidurio dešinė, o pasirašė jį prezidentas, vasarį rinkimuose nugalėjęs tos pačios partijos vadovą.
Portugalijos prezidentas António José Seguro rugpjūčio 18 d. pasirašė įstatymą, kuriuo viešose vietose draudžiama vilkėti drabužius, skirtus veidui paslėpti. Portugalijoje jis vadinamas „burkų įstatymu“, nors pats tekstas jokios religijos ir jokio drabužio neįvardija. „Euronews“ rašo, kad draudimas visuotinai suprantamas kaip nukreiptas prieš veidą dengiančias musulmones. Tyčiniam pažeidėjui gresia nuo 400 iki 3 000 eurų bauda, o neatsargiam – nuo 150 iki 750 eurų.
Ką draudimas apima ir ko neapima
Kaip rašo Lisabonos dienraštis „Diário de Notícias“, draudimas galioja gatvėse, viešai prieinamose vietose, viešųjų paslaugų patalpose, renginiuose, sporto varžybose ir susirinkimuose. Teisės aktas apibrėžia ne apdarą, o jo paskirtį: draudžiama dėvėti „drabužius, skirtus veidui paslėpti ar jo įžiūrėjimui apsunkinti“.
Išimčių sąrašas ilgas. Portugalijos visuomeninio transliuotojo „RTP“ duomenimis, veidą leidžiama dengti dėl sveikatos, profesinių ar meninių priežasčių ir dėl oro sąlygų, taip pat maldos namuose, diplomatinėse atstovybėse ir orlaiviuose.
Tas pats įstatymas draudžia ir priešingą veiksmą – versti kitą žmogų dengti veidą dėl lyties, religijos, amžiaus ar kilmės. Taigi baudžiamas ne tik veidą dengiantis asmuo, bet ir tas, kuris verčia tai daryti.
Devyni mėnesiai parlamente ir sumažintos baudos
Projektą 2025 m. spalio 17 d. pateikė kraštutinių dešiniųjų partija „Chega“. Kaip pranešė „CNN Portugal“, tąkart už jį balsavo ne tik „Chega“, bet ir vidurio dešinės PSD, liberalų IL bei krikščionių demokratų CDS-PP. Prieš pasisakė socialistai (PS), „Livre“, komunistai (PCP) ir Kairiųjų blokas (BE).
Galutinį, komitete perrašytą tekstą parlamentas priėmė 2026 m. liepos 17 d. Pradiniame „Chega“ variante baudos siekė 2 000 eurų už neatsargumą ir 4 000 eurų už tyčinį pažeidimą. „Diário de Notícias“ duomenimis, derybose jos sumažintos iki dabartinių 750 ir 3 000 eurų.
Pakeista ir formuluotė: galutiniame tekste kalbama apie veido dengimą apskritai, be nuorodų į konkrečią religiją ar apdarą.
Įstatymą pasirašė prezidentas, vasarį nugalėjęs „Chega“ vadovą
A. J. Seguro yra buvęs Socialistų partijos generalinis sekretorius. Save jis vadino viršpartiniu kandidatu, nors 2026 m. prezidento rinkimuose jį rėmė būtent PS, rašo Portugalijos dienraštis „Público“. Antrajame ture vasario 8 d. A. J. Seguro surinko apie 67 % balsų ir nugalėjo „Chega“ vadovą André Venturą, už kurį balsavo apie 33 %, skelbia „Forbes Portugal“.
Portugalijos verslo portalo „ECO“ ir dienraščio „Diário de Notícias“ duomenimis, sprendimą A. J. Seguro grindė trimis argumentais. Pirma, „veidas turi būti laikomas pagrindiniu žmogaus tapatybės ir bendravimo elementu“. Antra, prezidento vertinimu, reikalavimas dengti veidą praktiškai taikomas tik moterims, o tai sukuria „su lygybės vertybėmis nesuderinamą asimetriją“. Trečia, jis rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika.
EŽTT tokius draudimus yra vertinęs ne kartą. 2014 m. EŽTT Didžioji kolegija byloje „S.A.S. prieš Prancūziją“ nusprendė, kad Prancūzijos draudimas nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos, ir rėmėsi „sugyvenimo“ (pranc. vivre ensemble) tikslu. 2017 m. teismas priėjo prie tokios pačios išvados dėl Belgijos draudimo byloje „Belcacemi ir Oussar prieš Belgiją“.
Kartu prezidentas pripažino, kad tai „didelio socialinio ir kultūrinio jautrumo“ klausimas, kuriame ribas nubrėžti itin sunku.
Kas prieštaravo
Kaip praneša „Euronews“, neigiamas išvadas dėl projekto pateikė Portugalijos advokatūra (Ordem dos Advogados), Generalinės prokuratūros aukščiausioji taryba ir šalies moterų teisininkių asociacija.
Socialistai įspėjo, kad projektas turi „islamofobinį tikslą“ ir taikosi į konkrečią bendruomenę. Komunistai teigė, jog priemonė nesusijusi nei su saugumu, nei su moterų teisėmis. Parlamento debatuose „Chega“ vadovas A. Ventura laikėsi priešingos pozicijos: „Kas atvyksta į Portugaliją, kad ir iš kur atvyktų, kad ir kokie būtų jo papročiai ir religija, pirmiausia privalo laikytis šios šalies papročių, juos gerbti ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi“, – cituoja „CNN Portugal“.
Kaip draudimai atrodo kitose Europos šalyse
Portugalija nėra pirma tokį draudimą įvedusi Europos valstybė. „Euronews“ apžvalgos duomenimis, visoje viešojoje erdvėje veidą dengti draudžia Prancūzija (nuo 2011 m.), Belgija (2011 m., už pažeidimą gresia bauda arba iki septynių parų arešto), Bulgarija (2016 m.), Austrija (2017 m., o 2025 m. taisyklės pradėtos taikyti ir mokyklose) ir Danija (2018 m.).
Dalinius draudimus taiko Liuksemburgas (2018 m. – viešajame transporte, mokyklose, ligoninėse, teismuose ir valdžios įstaigose) bei Nyderlandai (2019 m. – mokyklose, ligoninėse ir viešajame transporte). Vokietijoje taisyklės priklauso nuo federalinės žemės, o Ispanijoje nacionalinio įstatymo nėra – sprendžia atskiros įstaigos. Nacionalinio draudimo neturi nei Švedija, nei Graikija.
Latvija tokį įstatymą rengė, bet nepriėmė
Toje pačioje „Euronews“ apžvalgoje Baltijos šalys tarp draudimą įvedusių valstybių neminimos. Vienintelė tokį draudimą svarsčiusi regiono šalis – Latvija.
Kaip praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas „LSM“, 2016 m. Latvijos teisingumo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo būtų ribojamas veido dengimas. Jam pritarė Vyriausybė, tačiau Latvijos parlamento (Saeimos) Žmogaus teisių ir visuomenės reikalų komisija projekto toliau nesvarstė – jis neatsidūrė net pirmajame skaityme. Įstatymas taip ir nebuvo priimtas.
Tuomet Latvijos islamo kultūros centro vadovas Janis Lucinis (Jānis Luciņš) Latvijos portalui „TV3.lv“ sakė, kad draudimas paliestų dvi šalies moteris – tiek moterų Latvijoje kasdien dėvi veidą dengiančius drabužius.
Oficialių duomenų, kiek moterų palies Portugalijos draudimas, nėra.
