Prancūzijos deputatai pritarė: policijos šūvis būtų laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai

Liepos 7 d. Prancūzijos parlamento žemieji rūmai, Nacionalinė Asamblėja, 313 balsais prieš 199 pritarė nuostatai, pagal kurią ginklą panaudoję policininkai ir žandarai iš anksto laikomi veikusiais teisėtai. Oficialaus balsavimo protokolo duomenimis, balsavo 517 deputatų, penki susilaikė. Po dviejų savaičių, liepos 21–22 d. naktį, Asamblėjos Teisės komitetas 35 balsais prieš 21 nusprendė nesvarstyti peticijos prieš šį tekstą, nors ją pasirašė apie 730 000 žmonių, pranešė „franceinfo“.

Teisinė prezumpcija reiškia, kad tam tikras dalykas laikomas įrodytu tol, kol niekas neįrodo priešingai. Priimtame tekste nurodyta, kad prezumpcija bet kuriuo metu gali būti paneigta bet kuo, kas įrodo priešingai.

Kas numatyta priimtame tekste

Pradinę Respublikonų iniciatyvą, pateiktą dar 2024 m. gruodį, Teisės komitetas buvo atmetęs. Vyriausybė ją perrašė – iš teksto dingo būtinosios ginties sąvoka. Galutinėje redakcijoje sakoma, kad pareigūnai, panaudoję ginklą, „preziumuojami veikę“ viename iš įstatymo leidžiamų atvejų, laikydamiesi absoliučios būtinybės ir griežto proporcingumo sąlygų.

Kalbama apie Vidaus saugumo kodekso L435-1 straipsnį, priimtą 2017 m. Jis leidžia uniformuotam ar skiriamuosius ženklus dėvinčiam pareigūnui šauti penkiais atvejais: kai jis ginasi; kai išlaiko užimtą poziciją; kai sulaiko bėglį; kai žmogus atsisako paklusti ir tuo kelia pavojų; kai reikia sustabdyti žudynes vykdantį asmenį.

Paryžiaus Nantero universiteto teisės profesorius Olivier'as Cahnas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas pakeitė teksto turinį, tačiau pavadinimo nepakeitė, todėl projektas iki šiol vadinasi pasiūlymu dėl „būtinosios ginties prezumpcijos“, nors būtinosios ginties jame nebeliko. Pasak jo, prokuratūrai arba nukentėjusiųjų artimiesiems tektų įrodyti, kad L435-1 straipsnio pareigūnas nesilaikė.

Kas pasikeistų tyrimo metu

Kalbas apie sukurtą „leidimą žudyti“ Cahnas vadina netiesa: pats L435-1 straipsnis nekeičiamas, pareigūnams toliau galioja tie patys šaudymo apribojimai ir griežta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Esminis dalykas, pasak jo, susijęs su tyrimo pradžia. Prancūzijos baudžiamojo proceso taisyklės leidžia sulaikyti žmogų apklausai tik tuomet, kai jį galima pagrįstai įtarti nusikalstama veika. Jeigu pareigūnas būtų iš anksto laikomas veikusiu teisėtai, įtarimo pagrindo nebeliktų, taigi dingtų ir galimybė jį sulaikyti.

Skirtumas čia – laiko klausimas. Kol sulaikymas įmanomas, pareigūnas apklausiamas nedelsiant, dar prieš tai, kai su kolegomis aptaria, kas nutiko. Netekus šios priemonės, tarp šūvio ir pirmųjų parodymų atsirastų laiko tarpas, per kurį būtų galima peržiūrėti vaizdo įrašus ir tarpusavyje sutarti dėl bendros įvykio versijos. Tuomet, Cahno vertinimu, teismui būtų sunkiau patikrinti ginčytino šūvio aplinkybes. Profesorius primena, kad policijos vidaus tyrimų tarnybos (IGPN) ataskaitose reguliariai fiksuojami atvejai, kai protokoluose surašytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Jis nurodo ir ankstesnę patirtį: įsigaliojus 2017 m. priimtam straipsniui, policijos šūvių smarkiai padaugėjo; jų sumažėjo tik tada, kai vadovybė sudrausmino pareigūnus.

Peticija, kurios nesvarstys

Peticija Asamblėjos svetainėje buvo pateikta birželio 26 d. ir per dvi dienas surinko daugiau nei 500 000 parašų. Peržengus 500 000 ribą, peticija gali būti svarstoma posėdžių salėje, tačiau Teisės komitetas nusprendė, kad svarstyti nereikia.

Peticijos pranešėjas, „Nepaklusnios Prancūzijos“ deputatas Ugo Bernalicis ragino ją priimti svarstyti. „Ši peticija verčia mus vertinti ją tokią, kokia ji yra: didžiulio masto piliečių kreipimąsi vasaros metu, dėl bendrojo intereso klausimo ir net dėl pagrindinių teisių paisymo“, – „franceinfo“ cituoja jį sakius.

Frakcijos „Ensemble pour la République“ deputatas Christophe'as Marionas laikėsi priešingos nuomonės: „Pagrindinis peticijos dalykas jau išspręstas.“ Įstatymo projekto autorius respublikonas Ericas Pauget'as prieštaravo naujiems debatams: „Demokratija, kuri nebegerbia Parlamento balsavimo, išsižada savęs.“

Sausį tekstą į darbotvarkę įtraukė Respublikonų dešinė, tačiau kairiųjų obstrukcija sutrukdė jį apsvarstyti iki galo. Liepos 7-ąją projektas grįžo į darbotvarkę, nes vyriausybė įrašė jį į neeilinės sesijos programą; kairieji vėl bandė stabdyti svarstymą, o vyriausybė atsakė pasinaudodama Konstitucijos straipsniu, leidžiančiu tokią obstrukciją įveikti, rašo „LCP“. Cahnas šį žingsnį aiškina noru išvengti audringų ir sunkiai nuspėjamų parlamento ginčų.

Kritika ir tolesni žingsniai

Balsavimo dieną Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas neteisminių, skubotų ar savavališkų egzekucijų klausimais Morrisas Tidballas-Binzas ragino Prancūziją projektą atmesti. „Pareiga ištirti kiekvieną galimai neteisėtą nužudymą tenka valstybei. Jos negalima perkelti nei teisėje, nei praktikoje, reikalaujant, kad aukos ar jų šeimos paneigtų teisinę prezumpciją, jog mirtinos jėgos panaudojimas buvo teisėtas, dar nepriklausomai nenustačius faktų“, – teigiama jo pareiškime.

Tidballas-Binzas atkreipė dėmesį ir į mažiau pastebėtą teksto dalį: numatoma panaikinti reikalavimą tam tikromis aplinkybėmis dėvėti uniformą ar matomus skiriamuosius ženklus. Jo vertinimu, be garantijų, leidžiančių atpažinti kiekvieną pareigūną ir atsekti kiekvieną jėgos panaudojimo atvejį, tyrimai taptų sunkesni. Dėl teksto rizikų sunerimo ir Prancūzijos teisių gynėja (pranc. Défenseur des droits) Claire Hédon.

Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas kaltinimus atmeta. „Liaukimės fantazavę. Šis tekstas nesukuria jokio policininkų ir žandarų nebaudžiamumo“, – balsavimo dieną parašė jis socialiniame tinkle X. Posėdžių salėje ministras tikino, kad, nesant reikiamų aplinkybių, bet kuris prokuroras galės paneigti prezumpciją „nuo pirmos minutės“.

Tekstas dar netapo įstatymu. Jis perduotas Senatui, kur, Cahno vertinimu, stipri respublikonų dauguma turėtų leisti jį priimti. Nevyriausybinės organizacijos ir teisėjų bei advokatų profesinės sąjungos paskelbė, kad rugsėjo 19 d. surengs protesto akciją.

Panašiausią pavyzdį Europoje Cahnas mato Italijoje: 2019 ir 2024 m. ji išplėtė būtinosios ginties ribas. Ryškiausias to padarinys, profesoriaus teigimu, tas, kad Strasbūro teismas vis dažniau pripažindavo Italiją pažeidus konvenciją dėl policijos smurto. Kitur Vakarų Europoje panašių ginčų beveik nekyla: Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ar Vokietijoje policijos ginklų naudojimą riboja tiesiog ta pati Strasbūro praktika, o Anglijos ir Vokietijos pareigūnai patys yra atsisakę ir kai kurių ginklų, ir platesnių leidimų šaudyti.

Prancūzijos ginčas vyksta toje pačioje teisinėje erdvėje, kurioje yra ir Lietuva: abi valstybes saisto Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsnis, ginantis teisę į gyvybę ir įpareigojantis valstybę nepriklausomai ištirti kiekvieną mirties atvejį, susijusį su jos pareigūnų veiksmais.