Europos Parlamentas pirmą kartą pradėjo tyrimą, ar „Suverenių tautų Europos“ partija atitinka ES vertybes

Europos Parlamentas 2026 m. liepos 7 d. pirmą kartą pasinaudojo palyginti nauja procedūra ir pavedė nepriklausomai Europos politinių partijų priežiūros institucijai patikrinti, ar kraštutinių dešiniųjų partija „Suverenių tautų Europa“ (ESN) atitinka Europos Sąjungos vertybes. Už tokį sprendimą balsavo 414 europarlamentarų, prieš – 224, dar 18 susilaikė. Jei tyrimas nustatytų neatitiktį, partija galėtų netekti Europos politinės partijos statuso ir kartu ES biudžeto skiriamo finansavimo.

Parlamento pranešime pabrėžiama, kad balsavimas yra procedūrinis ir nereiškia išankstinės pozicijos dėl paties tyrimo esmės. Tai pirmas kartas, kai ši procedūra apskritai pradedama – griežtesnės skaidrumo, kovos su užsienio įtaka ir ES vertybių apsaugos taisyklės įsigaliojo tik 2025 m. spalį.

Kaip veikia procedūra

Patikrinimą atliks APPF – Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija, nepriklausomas ES organas, atsakingas už europinių politinių organizacijų registravimą, kontrolę ir sankcijų taikymą. Būtent ši institucija informavo Parlamentą, Tarybą ir Komisiją apie abejones, ar ESN laikosi ES standartų; šioms trims institucijoms buvo skirti du mėnesiai apsispręsti, ar prašyti oficialaus patikrinimo. Vertinama, ar partija atitinka pamatinius reikalavimus – demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms.

Galutinis sprendimas neįsigalioja iš karto: Parlamentas ir Taryba, remiantis Parlamento pranešimu, turi tris mėnesius jam paprieštarauti, kol jis tampa galutinis – tai vadinama demokratine sprendimo priežiūra.

Tyrimas nukreiptas į ESN kaip į atskirą juridinį subjektą – europinę partiją, finansuojamą iš ES biudžeto, o ne į to paties pavadinimo frakciją Europos Parlamente, kurią šiuo metu sudaro 27 europarlamentarai. Kaip nurodo „Euronews“, net jei partija netektų statuso, nei frakcijai, nei patiems europarlamentarams jokių pasekmių nekiltų. „EUobserver“ duomenimis, prarasto ES finansavimo suma siektų apie 2 mln. eurų per metus.

Kokie kaltinimai surinkti

Balsavimą inicijavo peticija, kuriai reikėjo 180 parašų; pasak „EUobserver“, jų surinkta 247 – nuo centro dešiniosios Europos liaudies partijos iki kairiųjų frakcijų. To paties šaltinio duomenimis, devyni ESN atstovai kaltinami iš viso 26 rasistiniais, homofobiniais ir antisemitiniais pareiškimais, o per liepos balsavimą dėl deportacijos reglamento ESN europarlamentarai skandavo „send them back“ („grąžinkite juos atgal“).

Kaip nurodo „Euronews“, ankstesnėje APPF ataskaitoje pateiktame įrodymų rinkinyje minimi Čekijos partijos SPD iškabinti rasistiniai plakatai, Bulgarijos partijos „Revival“ veiksmai, kuriais sustabdyta filmo su homoseksualumo scenomis transliacija, bei Vokietijos teismo sprendimas, kad „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) programa „prieštarauja žmogaus orumui ir religijos laisvei“. Tas pats šaltinis nurodo, kad kai kurie AfD atstovai kaltinami, jog reiškė simpatijas nacizmui, o Nyderlandų partijos „Forum voor Democratie“ lyderis Thierry Baudetas ragino vykdyti masinę „remigraciją“ vardan „baltos“ Europos išsaugojimo.

Pati ESN balsavimą kritikavo. Partijos pranešime teigiama, kad jos nariai „turi likti laisvi atvirai kalbėti apie žmonių, kuriems atstovauja, rūpesčius, negrasinant administracinėmis procedūromis ar finansinėmis sankcijomis vien todėl, kad jų požiūris meta iššūkį politiniam konsensusui“.

Kas yra „Suverenių tautų Europa“

Partiją 2024 m. rugpjūtį įkūrė aštuonios kraštutinių dešiniųjų jėgos, vadovaujamos AfD; prie jos prisijungė ir Lenkijos „Konfederacija“ bei Prancūzijos „Reconquête“. Paskutinė įstojo Italijos partija „National Future“, kuriai vadovauja buvęs generolas Roberto Vannacci. Balsuota slaptai, tačiau, remiantis Parlamento šaltiniais, sprendimui priešinosi dešiniųjų Europos konservatorių ir reformuotojų (ECR) bei kraštutinių dešiniųjų „Patriotai už Europą“ frakcijos, o visos kitos jį parėmė.

Lietuvos pjūvis

Istorija turi ir tiesioginę lietuvišką sąsają. ESN frakcijai priklauso Lietuvos europarlamentaras Petras Gražulis (partija „Tautos ir teisingumo sąjunga“). Be to, kaip praneša LRT, peticiją dėl tyrimo inicijavimo pasirašė penki iš vienuolikos Lietuvos europarlamentarų: liberalai Dainius Žalimas ir Petras Auštrevičius, žaliasis Virginijus Sinkevičius, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis ir konservatorė Rasa Juknevičienė.

Kol kas tai tik proceso pradžia. Ar ESN iš tikrųjų neteks partijos statuso ir finansavimo, paaiškės tik pasibaigus patikrinimui ir prieštaravimams skirtiems terminams, todėl galutinio sprendimo dar teks laukti keletą mėnesių.