Ispanijoje įsibrovėlis iš buto iškeldinamas per kelias savaites, nemokantis nuomininkas – po pusantrų metų

Ispanijoje nuo 2025 m. balandžio galioja pagreitinta tvarka: į butą įsibrovusį žmogų teismas gali iškeldinti per kelias savaites. Tam, kas įsikėlė teisėtai, pasirašęs nuomos sutartį, ir tik paskui nustojo mokėti, ji netaikoma. Tokios bylos nagrinėjamos civiline tvarka ir trunka bent pusantrų metų, nors būtent jos sudaro didžiąją dalį visų iškeldinimų. O šių metų vasarį Kongresas panaikino ir tą apsaugą, kuri nuo iškeldinimo saugojo pažeidžiamus nuomininkus.

Kam skirta pagreitinta tvarka

Ispanijos spauda ją vadina „antiskvoterių įstatymu“, nors atskiro tokio įstatymo nėra. Nuostata įrašyta 2025 m. sausio 2 d. priimtame Ley Orgánica 1/2025 – plačiame teismų veiklos įstatyme, kuris daugiausia pertvarko pačią teismų sistemą. Jis įsigaliojo 2025 m. balandžio 3 d.

Būstų užėmimui skirta tik viena šio įstatymo pataisa. Ji papildė Baudžiamojo proceso įstatymo 795 straipsnį ir į pagreitintai nagrinėjamų bylų sąrašą įtraukė du nusikaltimus: įsibrovimą į gyvenamą būstą (Baudžiamojo kodekso 202 straipsnis) ir tuščio pastato užgrobimą (245 straipsnis).

Tokias bylas vedantys advokatai pabrėžia, kad pagreitinta tvarka įsijungia ne visada. Reikia, kad policija būtų surašiusi protokolą, kad įtariamasis būtų sulaikytas arba iškviestas, kad nusikaltimas būtų akivaizdus arba tyrimas paprastas, o gresianti bausmė neviršytų penkerių metų. Buvo žadėta, kad tokia byla išsispręs maždaug per 15 dienų.

Kodėl nemokantis nuomininkas į ją nepatenka

Nuomininkas, įsikėlęs su sutartimi, nieko neįsilaužė. Todėl jo byla nėra baudžiamoji: ji nagrinėjama civiline tvarka kaip iškeldinimas dėl nemokėjimo, ir pagreitinta tvarka jai negalioja.

Skirtumas didelis. Portalui „idealista“ balandį kalbėję rinkos atstovai sakė, kad akivaizdaus įsibrovimo bylos išsprendžiamos per dvi tris savaites, o įprastos civilinės tęsiasi nuo pusantrų iki daugiau nei dvejų metų.

Nuomos agentūros „Agencia Negociadora del Alquiler“ vadovas José Ramónas Zurdas, paklaustas, ką pataisa pagerino, atsakė: „Nieko. Priešingai, procesai dar labiau susikomplikavo.“ Teisininkas Santiago Thomásas de Carranza pridūrė, kad įsibrovimo į gyvenamą būstą atvejais policija iš tiesų ėmė veikti nedelsdama, bet ten, kur butas nėra savininko nuolatinė gyvenamoji vieta, padėtis nepasikeitė.

Vasarį krito ir nuomininkų apsauga

Nuo pandemijos laikų Ispanijoje veikė vadinamasis socialinis skydas: teismas negalėjo iškeldinti pažeidžiamo namų ūkio, jeigu jam nebuvo kur persikelti. Vyriausybė šią apsaugą pratęsdavo kasmet skubos tvarka priimamu dekretu.

Paskutinį kartą pratęsti nepavyko. Vasario 4 d. įsigaliojęs dekretas Real Decreto-ley 2/2026 turėjo apsaugą nutęsti iki metų pabaigos, tačiau Kongresas atsisakė jį patvirtinti: 172 balsai už, 177 prieš ir vienas susilaikęs. Apsauga nustojo galioti vasario 25 d.

Ispanijos dekretas galioja tik trisdešimt dienų, jei parlamentas jo nepatvirtina, todėl atmetimas panaikino visą priemonę iš karto. Kartu dingo ir nuomotojams žadėtos kompensacijos už laikotarpį, kurį jų butai buvo užimti.

Sustabdytos bylos atsinaujina, tačiau ne savaime: savininko advokatas turi pateikti prašymą sustabdymą panaikinti ir gauti naują iškeldinimo datą.

Apsauga ne tiek išnyko, kiek pasikeitė. Pagal 2023 m. Būsto įstatymą ir Civilinio proceso įstatymo 441 straipsnį teismas ir toliau privalo išsiaiškinti, ar namų ūkis pažeidžiamas, ir apie tai pranešti socialinėms tarnyboms, o prieš iškeldinant turi būti pasiūlytas socialinis būstas. Atskiras apsaugos priemones gali nustatyti ir autonominės sritys. Skirtumas tas, kad anksčiau iškeldinimas buvo tiesiog sustabdomas, o dabar jis vyksta, tik dalyvaujant socialinėms tarnyboms.

Ką rodo naujausi teismų duomenys

Ispanijos teismų taryba (CGPJ) birželio 22 d. paskelbė šių metų pirmojo ketvirčio duomenis. Iš viso įvykdyti 4 005 iškeldinimai – 45,4 % mažiau nei prieš metus. Dėl nuomos nemokėjimo iškeldinta apie 2 600 kartų, arba 53,9 % mažiau; tai 64,9 % visų atvejų. Dėl hipotekos – 971, dėl kitų priežasčių – apie 430. Daugiausia iškeldinimų buvo Katalonijoje: 921.

Šiuos skaičius reikia skaityti atsargiai. Ketvirtis baigėsi kovą, o apsauga krito vasario 25 d., todėl didžiąją laikotarpio dalį ji dar veikė. Priežasčių taryba nenurodė, o skaičiuojami tik įvykdyti iškeldinimai, ne nauji ieškiniai teismuose. Kaip atrodo padėtis be socialinio skydo, bus matyti tik iš antrojo ketvirčio duomenų, kurie dar nepaskelbti.

Kaip apsauga veikė, kol galiojo, rodo istorija Basaurio miestelyje Biskajoje, šalies šiaurėje. Estíbaliz Kortazar 2024 m. sausį išnuomojo kambarį savo bute už 350 eurų per mėnesį; nuomininką buvo sutikusi per benamiams padedančią asociaciją. Tų pačių metų lapkritį ji oficialiai pranešė sutarties nebepratęsianti, 2025 m. kovą gavo teismo iškeldinimo orderį, bet įvykdyti jo nepavyko – vykdymą sustabdė tuomet dar galiojusios skydo nuostatos. 2025 m. birželį iš buto išsikraustė ji pati. Nesumokėta nuoma tuo metu siekė daugiau nei 2 100 eurų. Kuo byla baigėsi, viešuose šaltiniuose neskelbiama.

Kaip tai veikia Lietuvoje

Lietuvoje eiga panaši, tik atskiro vyriausybės sustabdymo, kaip Ispanijoje, niekada nebuvo. LRT komentavęs teisininkas Lukaš Mackevič aiškina, kad nuomininką iškeldinti galima tik per teismą, o sprendimą vykdo ne policija, o antstolis, gavęs vykdomąjį raštą. Nuomotojas, iškeldinęs žmogų savo nuožiūra, gali būti traukiamas civilinėn ar administracinėn, o kraštutiniais atvejais ir baudžiamojon atsakomybėn.

Sutartį nutraukti galima, kai nuomininkas tris mėnesius nemoka nuomos ar komunalinių arba gadina būstą. Byla pirmojoje instancijoje paprastai trunka apie pusę metų. Be to, teismas gali duoti papildomo laiko išsikraustyti – 6–8 mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo. Apie iškeldinimo dieną antstolis praneša registruotu laišku bent prieš penkias dienas, o jei bute gyvena vaikų – prieš 30 dienų.

Skiriasi tai, kad Lietuvoje papildomą terminą teismas skiria žiūrėdamas konkrečios bylos, o Ispanijoje apsaugą bendru dekretu nustatydavo ir kasmet pratęsdavo vyriausybė. Būtent todėl ji ir dingo per vieną balsavimą.