Senegalo pilietis įtariamas Ispanijoje apiplėšęs 80-metę: registruose skyrėsi viena raidė

Ispanijos Civilinė gvardija (Guardia Civil) sulaikė 28 metų Senegalo pilietį, įtariamą smurtiniu plėšimu, po kurio aštuoniasdešimtmetė moteris atsidūrė operacinėje. Užpuolimas įvyko 2026 m. liepos 5-osios vakarą Santjago de la Riberoje – pajūrio miestelyje San Chavjero savivaldybėje, Mursijos regione, pietryčių Ispanijoje. Tyrimas truko 27 dienas.

Kai įtariamojo duomenys pagaliau pateko į policijos sistemą, paaiškėjo, kodėl jis iki tol nebuvo susietas su ankstesnėmis bylomis: skirtinguose registruose tas pats žmogus buvo įrašytas dviem to paties vardo rašybomis, kurios skiriasi viena raide.

Bylą tyrė Civilinė gvardija – viena iš dviejų Ispanijos valstybinių policijos tarnybų. Antrojoje, Nacionalinėje policijoje, taip pat buvo įrašų apie tą patį žmogų.

Kas įvyko Mar Menoro pakrantėje

Nukentėjusioji – 80 metų moteris, ispanų spaudoje vadinama Chinesa. Vasarą ji iš pensijos nuomojosi butą Santjago de la Riberoje ir tą sekmadienio vakarą buvo atėjusi į Atalajono promenadą fotografuoti saulėlydžio virš Mar Menoro lagūnos.

Visą sceną užfiksavo apsaugos kameros. Pasak dienraščio „El Español“, kuris susipažino su Civilinės gvardijos tyrimo protokolu, įrašuose matyti, kaip įtariamasis promenada ėjo paskui moterį ir ją aplenkė. Tada sustojo netoliese esančio pastato kampe ir kurį laiką ją stebėjo. Netrukus po to ir įvyko užpuolimas Ispanijos alėjos ir Atalajono promenados sankryžoje. Tikslus laikas šaltiniuose nesutampa: Civilinės gvardijos pranešime sakoma, kad moteris iš namų išėjo apie 21 val. ir buvo užpulta netrukus, o „El Español“ matytame protokole visa scena datuojama valanda vėliau.

Civilinės gvardijos pranešime nurodoma, kad rankinėje, dėl kurios moteris buvo parversta, buvo tik jos namų raktai ir inhaliatorius. Telefono, kabėjusio ant kaklo, nutraukti nepavyko.

Įvykį matė pro šalį su motina ėjusi liudytoja. Jos parodymus cituoja „El Español“: „Pamačiau du besigrumiančius siluetus. Vienas nutraukė kito rankinę ir ją atėmė. Tada [nukentėjusioji] krito veidu žemyn, atsitrenkdama į asfaltą, o kitas nubėgo.“ Liudytoja pasakojo priėjusi arčiau, supratusi, kad ant žemės guli pagyvenusi, nejudanti moteris, ir iškvietusi pagalbą: „Iš pradžių pamaniau, kad ji negyva.“

Moteris buvo nuvežta į ligoninę Mursijos mieste. Pasak „El Español“ matyto Civilinės gvardijos protokolo, jai nustatyta galvos smegenų trauma, abipusis akiduobių lūžis bei veido ir žandikaulio pažeidimai; prireikė chirurginės operacijos. Oficialiame Civilinės gvardijos pranešime kalbama apie galvos smegenų traumą bei akių ir veido sužalojimus.

Kaip įtariamasis buvo surastas

Civilinės gvardijos tyrimų padaliniui (isp. Policía Judicial) byla buvo sunki: plėšimas įvykdytas jau sutemus, esant prastam apšvietimui. Pareigūnai kadras po kadro peržiūrėjo kelių aplinkinių kamerų įrašus, kol atkūrė įtariamojo aprangą, laikyseną ir pabėgimo kryptį. Paieškos zona buvo apibrėžta maždaug kilometro spinduliu nuo užpuolimo vietos; joje pareigūnai kalbino gyventojus ir rinko naujus vaizdo įrašus.

Lemiamas pėdsakas rastas lošimo salone „Trébol“ netoli įvykio vietos. Pareigūnai nustatė, kad tas pats žmogus liepos 9 dieną grįžo į tą patį saloną apsirengęs ta pačia balta apranga ir su ta pačia juoda rankine per petį, o prie žaidimų automatų registruojamasi pateikus dokumentą, todėl liko jo asmens duomenys. Iki tol tyrėjai žinojo, kaip įtariamasis atrodo, bet ne kas jis.

Galiausiai jį sulaikė ne pati paieška. Rugpjūčio 1-osios vakarą Civilinės gvardijos ekipažas atvyko į San Pedro del Pinatarą – gretimą savivaldybę tame pačiame Mursijos regione – dėl pranešimo apie agresyviai besielgiantį vyrą; su plėšimu tas iškvietimas nebuvo susijęs. Tik tikrindami vyro tapatybę pareigūnai pamatė, kad dėl jo galioja San Chavjero tyrimų padalinio nurodymas sulaikyti.

Kodėl ankstesnės bylos nesusijungė

Vieno ir to paties žmogaus vardas Ispanijos registruose buvo užrašytas dviem rašybomis, kurios skiriasi viena raide: Moukamed ir Mohamed. Civilinės gvardijos protokole, kurį cituoja „El Español“, rašoma, kad jis „neturi žinomos gyvenamosios vietos“ ir skirtingose duomenų bazėse bei dokumentuose figūruoja abiem vardais, naudodamasis ir pasu, ir NIE – Ispanijoje užsieniečiui suteikiamu identifikavimo numeriu.

Įtariamasis šalyje turėjo dokumentus: protokole minimi ir pasas, ir NIE. Nė vienas šios bylos šaltinis nenurodo, kad jis Ispanijoje būtų gyvenęs neteisėtai.

Vienos raidės pakako, kad įrašai liktų atskiri. Prieš atvykdamas į Mursijos regioną jis buvo gyvenęs trijuose miestuose – Madride, Tomelose (Kastilijos–La Mančos regione) ir Kartachenoje (Mursijos regione), – kur apie jį užfiksuota policijos įrašų.

Kiek iš viso apie jį užfiksuota ankstesnių įrašų, tiksliai nežinoma, ir tai savaime yra tos pačios problemos požymis. Trys šaltiniai pateikia tris skirtingus atsakymus:

• „El Español“, remdamasis protokolu, išvardija penkis 2023–2026 m. epizodus: du dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis Madride, du dėl kūno sužalojimo Tomelose ir vieną dėl pasipriešinimo bei nepaklusimo pareigūnams Kartachenoje;
• oficialiame Civilinės gvardijos pranešime skaičius apskritai nenurodomas – kalbama tik apie „gausią nusikalstamų veikų istoriją“;
• dienraštis „OKDiario“ mini maždaug dešimt įrašų.

Protokole pažymėta, kad įrašų yra ir Civilinės gvardijos, ir Nacionalinės policijos sistemose.

Ispanijoje diskusiją sukėlė datų seka: liepos 4 dieną jis buvo paleistas Kartachenoje, o kitą dieną San Chavjero savivaldybėje įvyko užpuolimas. Kokiu pagrindu jis tuomet buvo paleistas, šaltiniai nenurodo.

Byla Ispanijoje vėl atgaivino siūlymą, kurį 2025 m. liepą iškėlė Liaudies partijos pirmininkas Alberto Núñezas Feijóo: lengviau išsiųsti iš šalies imigrantus, kurie turi dokumentus, bet daro nusikalstamas veikas. Siūlymas kol kas liko politinės diskusijos lygmeniu.

Kodėl tai svarbu Lietuvos skaitytojui

Ispanija yra viena populiariausių lietuvių emigracijos krypčių. Seimo kanceliarijos analitinėje apžvalgoje nurodoma, kad tai trečia pagal populiarumą Lietuvos piliečių emigracijos kryptis tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių: 2022 m. į ją išvyko 12 % visų tokių emigrantų, 2023 m. – 13 %. Apžvalga remiasi EBPO 2024 m. leidiniu „Tarptautinės migracijos apžvalga“. Joje pažymima, kad dauguma išvykusiųjų įsidarbina turizmo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose. Būtent iš tų sektorių ir gyvena tokios pajūrio vietovės kaip Mar Menoro pakrantė.

Kita bylos pusė liečia Lietuvą kaip Šengeno erdvės valstybę, nors būtent šioje byloje europinė priemonė nebūtų padėjusi. Vieną žmogų registruose įrašyti keliomis rašybomis – būtent ta problema, kuriai Europos Sąjunga kuria atskirą sistemą, Daugybinių tapatybių detektorių (MID). Europos Komisija jo paskirtį apibrėžia taip: sistema kuria sąsajas tarp duomenų, įrašytų didelės apimties ES informacinėse sistemose, kad aptiktų daugybines tapatybes, palengvintų tapatybės patikrą ir padėtų kovoti su tapatybės klastojimu. Komisija kartu numato apsaugas žmonėms, kurie kelias tapatybes turi teisėtai.

Priežastis paprasta: MID sieja Europos Sąjungos lygmens duomenų bazes, o Mursijos byloje įrašai išsiskaidė Ispanijos vidaus registruose, tarp dviejų tos pačios valstybės tarnybų. Europinė sistema tokios nacionalinės spragos savaime neuždaro, todėl šios bylos pamoka lieka nacionalinė: ar du panašūs įrašai bus sugretinti ir priskirti tam pačiam žmogui, sprendžiama toje pačioje valstybėje.

Kas toliau

Ikiteisminis tyrimas tęsiasi. Rugpjūčio 1-ąją gatvėje sulaikytas vyras buvo nuvežtas apklausti į San Chavjero teismą. Po apklausos teismas skyrė jam kardomąjį suėmimą: iki proceso pabaigos jis lieka suimtas. Nukentėjusiosios interesams atstovaujantis advokatas Juanas José Castaño nurodė, kad tyrimo metu sieks 6–12 metų laisvės atėmimo bausmės, ir teigė, jog įtariamasis „užpuolė pažeidžiamą žmogų iš nugaros“ bei pasinaudojo fizine persvara. Teismas dėl kaltės kol kas nepasisakė.